Deja, dažnai pamirštame pagalvoti apie pačią svarbiausią investiciją – sveikatą. Nors visuomenėje vis labiau propaguojama sveika gyvensena, daugiausia dėmesio skiriama sveikai mitybai, sportui, bet ne profilaktinei sveikatos patikrai, įsisenėjusiems sveikatos sutrikimams gydyti.
Neretai pamirštama ir apie dantis. Daugelis juos sieja vien su išvaizda ir estetika, tačiau, kol asmeniškai nesusiduria su problema – dantų netektimi, net nepagalvoja, kaip turėtų jaustis žmogus, negalintis atsikąsti obuolio, turintis stebėti, kad maistas nebūtų per kietas, tąsus ar kąsniai per dideli. Ir nors sveiki, gražūs dantys yra svarbi estetinė išvaizdos dalis, padedanti pasitikėti savimi, laisviau bendrauti, būti socialiai aktyviam, dantys yra svarbūs gerai viso organizmo sveikatai.
Dantys – ne tik dėl grožio
Žmogaus organizmas – tai harmoninga sistema, energiją gaunanti su maistu, o dantys yra ypač svarbi maisto virškinimo sistemos dalis. Maistas nebus tinkamai pasisavinamas, jei prieš tai jis nebus gerai sukramtytas, o tam reikia visų ar bent daugumos dantų. Jei iškrinta bent keli dantys, nebegalime nei atsikąsti, nei tinkamai sukramtyti maisto. Bėgant laikui kyla grėsmė skrandžiui, nes jis nepajėgia apdoroti rupaus maisto, ir ilgainiui tai gali sukelti rimtus skrandžio negalavimus.
Diskomfortas burnoje – tai pirmoji problema, su kuria susiduriama netekus vieno danties, tačiau netekus daugiau dantų pasikeičia net ir veido bruožai. Atrofuojantis žandikauliams į priekį atsikiša smakras, įdumba skruostai, sumažėja raumenų tonusas. Jei iškrinta priekiniai dantys, bruožai pakinta itin ryškiai.
Lūpos tampa tarsi per didelės, įdumba, pagilėja nosies, lūpų ir smakro raukšlės, sutrinka veido proporcijos. Dėl šių veido pokyčių žmogus atrodo senesnis. Staigus išorinis senėjimas, be abejo, sutrikdo asmens psichologinę būseną. Žmogus nebesišypso, vengia kalbėti ir apskritai atsiriboja nuo socialinio gyvenimo.
„Svarbu suprasti, kad dantys yra neatskiriama žmogaus fizinės ir psichologinės darnos dalis. Jei jų netenkame, iškyla grėsmė ne tik mūsų sveikatai, bet ir visaverčiam socialiniam gyvenimui“, – pabrėžia odontologijos klinikų tinklo CLINIC|DPC savininkas, implantuojantis gydytojas Simonas Bankauskas.
Apie dantis pagalvojame tik tuomet, kai juos suskausta
Kad ir kaip būtų gaila, paprastai žmonės dantis prisimena tik tuomet, kai juos pradeda skaudėti arba jie pradeda kristi. Bet juk didesnių problemų galima išvengti paprasčiausiai daugiau dėmesio skiriant elementariai dantų higienai bei periodinei profilaktinei apžiūrai. Žinoma, kai kurių žmonių dantų sveikata yra prastesnė nei kitų arba dantų būklė smarkiai pablogėja dėl nėštumo, kai kurių ligų, tačiau labai dažnu atveju bėdų kyla dėl atsainumo bei nepakankamo dėmesio sau pačiam, savo sveikatai.
„Mes savo pacientams pabrėžiame, kad profesionali burnos higiena bei profilaktinė apžiūra – pirmas žingsnis sveikesnių dantų link. Kodėl? Todėl, kad profesionali burnos higienistė gali pastebėti pirminius neigiamus dantų bei burnos ertmės pokyčius ir informuoti tiek pacientą, tiek gydytoją dėl būtinos išsamios apžiūros“, – akcentuoja gyd. S.Bankauskas.
Lietuviai vis dar bijo odontologų
Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad odontologas – tarsi baubas. Gydymas bus ilgas, skausmingas ir dar ypač brangus. Tačiau verta prisiminti, kad odontologija per pastaruosius dvidešimt metų pažengė labai toli į priekį. Su pacientais dirbantys specialistai yra suinteresuoti, kad žmogus jaustųsi patogiai, nesibaimintų, neįsitemptų. Juk dantų gydymas yra komandinis darbas, kuriame dalyvauja ne tik gydantis bei pagalbinis personalas, bet ir pats pacientas. Neįsitempęs, ramus pacientas geriau perpranta jam pateikiamą informaciją, išgirsta ir įsidėmi rekomendacijas, kaip rūpintis savo dantų sveikata.
Gyd. S.Bankauskas sako, kad vis dėlto besibaiminančių žmonių vis dar labai daug. Daugelis dar nuo senų laikų prisimena šaižius odontologijos prietaisų skleidžiamus garsus, gydymą be nuskausminimo, dantų rovimą per daug nesigilinant į galimybes pagydyti, nuolat tvyrantį nemalonų vaistų kvapą.
„Savo klinikose pirmiausia siekiame, kad pacientas jaustųsi patogiai, saugiai, jaukiai ir ramiai. Naujausia įranga tikrai neskleidžia erzinančių ir gąsdinančių garsų, visoms erdvėms parenkame malonius, atpalaiduojančius kvapus, groja raminamoji muzika. Dažnas pacientas pasako komplimentą, kad atvykęs į mūsų klinikas jaučiasi lyg atėjęs į SPA centrą – visur ramu, šviesu, kvepia. Tinkamai parinktas ir išmokytas personalas maloniai bendrauja su pacientais, atsako į visus rūpimus klausimus. Tačiau jei žmogų vis dėlto kausto labai didelė baimė, jis jaučia stiprų nerimą, savo pacientams galime pasiūlyti tiek sedaciją, tiek bendrąją nejautrą – anesteziją. Gydymas pasitelkiant anesteziją yra viena alternatyvų, padedanti išvaduoti pacientą nuo daugybės stresą keliančių vizitų pas odontologą. Pažeisti dantys sugydomi per vieną vizitą pas gydytoją odontologą“, – pasakoja implantuojantis gydytojas.
Tenka taisyti senas klaidas
Nors besirūpinančių savo sveikata, investuojančių į geresnę savijautą žmonių Lietuvoje pamažu daugėja, kai kurios bėdos yra įsisenėjusios arba atsiradusios dėl anksčiau taikytų gydymo metodų. Seniau mažai kas stengėsi gelbėti sugedusius dantis. Sugedo – raunam. O ko gailėti?
Tačiau juk dantys nebeatauga, o netekus kelių dantų smarkiai pakinta kramtymo galimybės, deformuojasi veido kontūrai, sutrinka kalbos mechanizmas – pradedama švepluoti, nevalingai švilpčioti, spjaudytis, tampa labai sunku ištarti kai kuriuos garsus. Tokiais atvejais tenka imtis rimtų dantų atkūrimo procedūrų.
Nauji gydymo metodai
„Iš tiesų dabar galime džiaugtis, kad dantų netekusiems asmenims nebereikia taip kankintis kaip anksčiau. O ir gydymo metodų bei sistemų pasirinkimas yra didesnis ir geresnis. Kol kas pasaulyje pirmaujantis ir pats efektyviausias dantų atkūrimo metodas yra vadinamasis „All-on-4“ (liet. „visi ant keturių“). Ši metodika numato galimybę vieno žandikaulio dantis atkurti ant keturių implantų net ir esant labai sudėtingai klinikinei situacijai. Pasitelkus ją galima išvengti sudėtingų, ilgai trunkančių kaulo priauginimo procedūrų. Tai labai svarbu, nes kaulo priauginimas – pacientą itin varginantis procesas. Po implantavimo iškart uždedami laikinieji dantys, kurie puikiausiai atlieka tikrų dantų funkcijas visą gijimo laikotarpį, tad iškart po procedūrų pacientams leidžiama kramtyti“, – pasakoja implantuojantis gydytojas.
Paprastai jau po pusės metų pacientas grįžta, kad būtų įdėti nuolatiniai dantys, kurie niekuo nesiskiria nuo natūralių dantų ir savo išvaizda, tad žmogus nejaučia diskomforto šypsodamasis, bendraudamas.
