Pasaulyje tapo madinga vartoti antioksidantus, kurie apsaugo ląstelę nuo laisvųjų radikalų, skatinančių ligas, senėjimą ir ląstelių irimą. Antioksidantus vartoja ir moterys, ir vyrai, ir vaikai.
Bet pastaruoju metu atsiranda mokslinių straipsnių, kuriuose rašoma, kad antioksidantų perdozavimas taip pat negerai.
Remiantis moksliniais ir klinikiniais tyrimais buvo nustatyta, kad tiek antioksidantų trūkumas organizme, tiek per didelis kiekis gali paveikti vyro sveikatą, tiksliau – spermos funkcijas, kurios lemia vaisingumą.
Dėl to buvo sukurtas specialiu aparatu atliekamas spermos streso testas, kurio rezultatas parodo, ar spermoje nėra sutrikę oksidacijos procesai.
Naujo tyrimo metu spermoje matuojamas oksidacijos pažeidimas, atspindintis sutrikusią pusiausvyrą tarp reaktyviojo deguonies ir kitų oksidantų bei biologinės sistemos gebėjimo tuos oksidantus padaryti nekenksmingus arba ištaisyti padarytą žalą.
Normalios oksidacijos redukcijos eigos ląstelėse sutrikdymas gali turėti toksinį poveikį, pavyzdžiui, sukelti baltymų oksidaciją, riebalų peroksidaciją ir tam tikros rūgšties sutrikimus spermoje, kuriuos jau senokai buvo galima ištirti.
„Bet tai yra pasekmės tyrimas, šių sutrikimų priežasties iki šiol netyrėme. Tiesiog darydavome paprastą spermos tyrimą. Jis neatspindi spermos funkcijos.
Ištirdavome, kokia yra koncentracija, kiek yra spermatozoidų, kiek greitai judančių, kiek lėtai, kiek vietoje judančių ir kiek nejudančių. Kiek yra sveikų ir kiek nesveikų formų.
Bet nebuvo tokio matavimo prietaiso bei vieneto, kuriuo galėtume išmatuoti spermos funkciją, kurią lemia procesai ląstelėse“, – paaiškino gydytoja akušerė-ginekologė G.Bogdanskienė.
Pasak medikės, 15 procentų pacientų porų negali susilaukti vaikų be konkrečios priežasties.
Tiek vyrui, tiek moteriai būna atliekami visi šiuolaikiniame pasaulyje įmanomi tyrimai, bet diagnozė taip ir nenustatoma. Nei pora, nei medikai nesužino nevaisingumo priežasties.
„Šis oksidacijos redukcijos potencialo matavimo testas – naujas žingsnis siekiant išsiaiškinti nevaisingumo priežastis, ypač tų pacientų, kurių nevaisingumas neaiškios kilmės“, – sakė G.Bogdanskienė.
Naujasis tyrimas aktualus ir toms pacientėms, kurios nepastojo po pagalbinio apvaisinimo, pavyzdžiui, neįsitvirtino embrionas. Gali būti, kad problema yra sperma.
Kitas atvejis – jei yra blogi spermos tyrimai.
„Pavyzdžiui, nustatoma, kad yra mažas kiekis spermatozoidų, bet mes jų funkcijos vis tiek nežinome. Gal ir tas mažas kiekis galėtų apvaisinti kiaušialąstę, bet gal ir jų funkcija bloga. Kartais spermatozoidų kiekis būna geras, bet sutrikęs jų judrumas. Dėl ko jis sutrikęs? Jei išsiaiškiname, kad nėra infekcijos – o tai dažnai būna judrumo sutrikimo priežastis – reikia ieškoti toliau.
Galbūt oksidacijos procesai sutrikę? Į šį klausimą padės atsakyti šis naujas testas“, – tikino Vaisingumo centro vadovė.
Į medikę kreipiasi moterys, kurios patiria net iki penkių savaiminių persileidimų. Šiuo tyrimu taip pat galima mėginti nustatyti jų priežastis.
Jei šio spermos tyrimo metu nustatoma, kad sutrikusi oksidacijos redukcijos pusiausvyra, galima pradėti gydyti. Atsižvelgiant į rezultatus, pacientui gali būti skiriami papildai su antioksidantais arba siūloma visai nutraukti antioksidantų vartojimą.
Antioksidantų žmogus gali gauti iš česnakų, vitamino C, vitamino E, folio rūgšties, cinko, seleno, B grupės vitaminų. Tai yra vartodamas produktus, kuriuose yra šių medžiagų, arba pagamintus cheminius preparatus.
Kas gali sukelti oksidacinį stresą spermoje? Tai išoriniai veiksniai: rūkymas, radiacija, alkoholis ir įvairūs toksinai. Ir vidiniai veiksniai: liga varikocelė, kai aplink vyro lyties organus yra išsiplėtusios kraujagyslės, uždegimas ir kita.
Oksidacinis stresas gali pažeisti spermatozoidų genetiką, taip pat gali sutrikdyti spermatozoido prisijungimą prie kiaušialąstės ir natūraliai, ir atliekant inseminaciją, kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į gimdą, ir pagalbinio apvaisinimo metu.
„Kartais atliekant pagalbinį apvaisinimą su geros kokybės sperma, vis tiek nepavyksta apvaisinti kiaušialąstės.
Naujasis tyrimas gali padėti atsakyti kodėl.
Mokslininkai dabar bando pasakyti, kad taip gali būti dėl oksidacinio streso“, – apie naujovę pasakojo G.Bogdanskienė.
