Daugelis moterų po onkologinės operacijos sutrikus limfos apytakai nesijaučia darbingos ir domisi, ar yra būdų, kaip išvengti rankos tinimo.
Norėdama padėti likimo seserims A.Lasickienė tapo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) savanore. Jos patirtis galėtų praversti daugeliui šalies moterų.
Kasmet Lietuvoje piktybine krūties liga suserga apie pusantro tūkstančio dailiosios lyties atstovių. Klastinga liga dažnai užklumpa iš pasalų.
2014-ųjų balandį Aurima sužinojo, kad serga krūties vėžiu. Tuo metu jai buvo keturiasdešimt metų. Kaip ir daugeliui moterų, Aurimai buvo sunku patikėti, kad nedidelis mazgelis krūtyje gali būti piktybinės ligos ženklas.
Nacionaliniame vėžio institute moteriai buvo pašalinta krūtis ir daug limfmazgių, esančių pažastyje. Vėliau buvo skirta chemoterapija ir spindulinis gydymas.
Kai moteris patikėjo, kad sunki liga atsitraukė, užklupo kiti negalavimai.
Praėjus metams po onkologinės operacijos ėmė varginti limfedema – kairė ranka pradėjo tinti, pasidarė daug storesnė nei dešinė. Taip atsitiko dėl pašalintų limfmazgių.
„Nieko negalėjau daryti kaire ranka – nei kelti, nei nešti, nei namų tvarkyti, vos tik ją labiau pajudindavau, imdavo tinti, storėti ir kietėti, pasidarydavo kaip trinka.
Tai kartojasi nuolat, nėra aišku, kada ir kodėl ranka „supyksta“ ir pradeda tinti“, – pasakojo A.Lasickienė.
Limfedema apsunkino moters gyvenimą – kai vienos rankos apimtis padidėdavo net 5 centimetrais, ji negalėdavo užsivilkti drabužių ilgomis rankovėmis, teko ieškoti naujų.
Aurima žino, kad negalima užleisti rankos tinimo. Jos išsigelbėjimu tapo limfodrenažiniai masažai, kuriuos atlieka Nacionalinio vėžio instituto specialistai.
Tačiau norint pas juos patekti reikia siuntimo į reabilitaciją ir tenka laukti eilėje daugiau nei tris mėnesius.
„Didžioji blogybė – nemokami masažai man priklauso tik kas pusę metų, o tą kitą pusę metų daryk, ką nori“, – apgailestavo vilnietė.
Internete ieškodama patarimų, kaip mažinti rankos tinimą, A.Lasickienė surado privačią kliniką, kuri specializuojasi gydydama limfedemą.
Išbandžiusi kelis masažus, kurie aktyvina limfos apytaką, Aurima pajuto jų naudą.
Tačiau vilnietė greitai įsitikino, kad privačiai gydytis yra brangu. Vieno gydymo kursą sudaro 21 masažo procedūra, o viena jų kainuoja 20–30 eurų.
„Kaina kosminė, bet norisi būti sveikai“, – sakė A.Lasickienė.
Tačiau masažas nėra vienintelis būdas atkurti limfos nutekėjimą. Taip pat būtina sutvarstyti ranką. Kad ji suplonėtų, moteriai būtina apsišarvuoti kantrybe – sutvarstyta ranka ji įprato miegoti ir naktį.
Aurima įsitikinusi, kad limfodrenažinio masažo procedūros turėtų būti kompensuojamos pacientėms ne rečiau kaip kas tris mėnesius, o šiuo metu tokia galimybė numatyta tik kartą per pusmetį.
„Toks laikotarpis – pernelyg ilgas, nes ranka gali sutinti bet kada ir dėl įvairių priežasčių, o masažas neleidžia limfai kauptis rankoje“, – tikino nuo vėžio pabėgusi moteris.
Neužleisti, laiku reaguoti, užbėgti už akių rankos tinimui – tokio atsargumo turėtų imtis pacientės, kurioms dėl krūties vėžio buvo pašalinti limfmazgiai.
Kita priemonė limfedemai suvaldyti – kompresinės rankovės. Bet ir šiomis galimybėmis onkologine liga sergančios moterys negali nemokamai pasinaudoti.
Protezas ir liemenėlė po krūties šalinimo operacijos yra kompensuojami, o už kompresines rankoves moterys turi susimokėti pačios, bet jų kaina – apie 45 eurus. Aurimai vienos kompresinės rankovės pakanka 3–5 mėnesiams.
„Kompresinę rankovę reikia nešioti visą laiką, o nuo nešiojimo ji išsitampo, susidėvi – kad būtų tinkama kompresija, reikia vis naujos.
Vienintelis geras dalykas – nuolaida su POLA kortele, bet daugumai moterų tai vis tiek labai brangu“, – atvirai kalbėjo A.Lasickienė.
Sutrikęs limfos nutekėjimas gresia uždegimu
Limfedema – tai patologinis skysčių kaupimasis galūnėje. Dažniausiai taip atsitinka darant krūties ar ginekologinę operaciją. Pašalinus limfmazgius, taikant chemoterapiją bei švitinimą skysčiai pradeda kauptis rankoje ar kojoje.
Limfedema neišgydoma, nes neįmanoma atauginti limfmazgių, būtinas reabilitacinis gydymas.
Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Nomeda Vaitiekūnaitė (nuotr.) teigė, kad vienintelis būdas valdyti limfedemą, – limfodrenažinis masažas: „Turime daryti viską, kad limfedema nedidėtų ir nesivystytų dramblialigė. Nustačius pirmo laipsnio limfedemą, skiriami masažai. Jei būklė sunkesnė, skiriamas manualinis limfos drenažas.“
Pacientės dėl limfedemos gali kreiptis į Nacionalinį vėžio institutą ne dažniau kaip dukart per metus. Joms skiriama iki dešimties procedūrų. Moterims tai nieko nekainuoja.
Šiuo metu valstybė nepakankamai dėmesio skiria pacientėms, kurioms dėl pašalintų limfmazgių nuolat tinsta galūnė. Tai kelia nerimą ne tik pacientams, bet ir medikams.
Ligonių kasa už procedūrą neapmoka, apmokama tik gydytojo reabilitologo konsultacija. Institutui tai didelis nuostolis.
Manualinis limfos drenažas trunka apie pusantros valandos. Sveikieji limfmazgiai priverčiami išsiurbti limfą iš pažeistos dalies. Ištinusi ranka ar koja suplonėja, vėliau galūnė yra sutvarstoma, ji turi būti suveržta iki kitos procedūros, kuri atliekama po paros.
Kai limfedema nėra valdoma, tai gali liūdnai baigtis. Gali kilti rožė – ūminis infekcinis odos ir poodžio uždegimas, o išsivysčius dramblialigei kyla amputacijos grėsmė.
Jei moterys, norėdamos išvengti rankos tinimo, nešioja kompresinę rankovę, tai jos turi daryti visą gyvenimą. Bėda ta, kad Lietuvoje įmanoma įsigyti tik standartinių rankovių, nors kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Austrijoje, jos gaminamos individualiai kiekvienai pacientei.
Dėl šios priežasties Lietuvoje dažna moteris negali net užsimauti standartinės kompresinės rankovės, nes ji netinka.
