Šį rugsėjį tarptautinė lėtinės mieloleukemijos diena minima jau dešimtą kartą. Kasmet pasaulyje 100 tūkst. gyventojų yra nustatoma 1 – 1,5 šios kraujo ligos atvejų, o tarp visų suaugusiųjų leukemijos atvejų ši liga sudaro 15 proc. Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 400 lėtine mieloleukemija sergančiųjų, per metus ši kraujo vėžio forma diagnozuojama 30 – 40 pacientų.
Apie gyvenimą, sergant reta onkohematologine liga pasakojanti vilnietė Bronė, lėtinės mieloleukemijos diagnozę išgirdo prieš vienuolika metų – tuomet jai buvo 66 – eri metai.
Po kelionės iš Pietų Amerikos laukė netikėta kraujo vėžio diagnozė
„Jau buvau išėjusi į pensiją, bet visą gyvenimą be galo mėgau keliauti, sužinoti, pažinti, domėtis. Buvau visai neseniai grįžusi iš Pietų Amerikos. Peršalau, todėl apsilankiau pas šeimos gydytoją, kuris padaręs kraujo tyrimą pamatė prastus rezultatus. Pati nejaučiau jokių simptomų, neturėjau net minties, kad galėčiau sirgti kraujo vėžiu.
Gavau siuntimą pas gydytoją hematologą. Atlikus išsamesnius tyrimus, paaiškėjo, jog sergu lėtine mieloleukemija, rasta Filadelfijos chromosoma“, – pokalbį pradėjo Bronė.
Moteriai buvo paskirtas gydymas medikamentais, kurį ji sunkiai toleravo. Iki tol sveikatos sutrikimais negalėjusi pasiskųsti vilnietė, prasidėjus gydymui neteko jėgų, silpo, ji prisimena negalėjusi tęsti savo mėgstamų pasivaikščiojimų parke, o energijos pritrūkdavo net ir ant suoliuko pasėdėti.
Inovatyvus gydymas grąžino gyvenimo kokybę
Vis tik, tuo metu kitų gydymo alternatyvų gydytojai moteriai pasiūlyti negalėjo, tad Bronė apie metus turėjo kęsti jo keliamus nemalonius šalutinius reiškinius. Reikšmingi pokyčiai prasidėjo pakeitus vaistus – po kurio laiko Bronė pradėjo jausti geriau, patyrė mažiau šalutinių reiškinių. Dar vėliau ji buvo įtraukta į klinikinių tyrimų programą, kurios metu buvo pradėtas gydymas inovatyviais vaistais – juos moteris vartoja iki šiol.
„Geriau pasijutau pakeitus vaistus pirmą kartą, sumažėjo nemalonūs pojūčiai. O pradėjus vartoti modernius medikamentus, kurie dabar Lietuvoje pacientams yra pilnai kompensuojami, ženkliai pagerėjo molekuliniai tyrimai, po kurio laiko pamiršau visus šalutinius reiškinius. Dabar jaučiuosi gerai. Galbūt ir yra kažkokių negalavimų, bet jie labiau susiję su amžiumi, tarkim, padidėjęs kraujospūdis ar per didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Dėl lėtinės mieloleukemijos tikrinuosi kas pusę metų ir galiu tik pasidžiaugti, jog ligą pavyko suvaldyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Prie parko gyvenanti Bronė pasakojo, jog kiekvieną dieną eina pasivaikščioti, mankštinasi, o grįžusi lenda po šaltu dušu. Taip mėgtas keliones po pasaulį pakeitė išvykos Lietuvoje, vienos dienos ekskursijos.
„Noras keliauti niekur nedingo. Nenoriu sėdėti namuose, man norisi ir pakeliauti, ir į teatrą nueiti. Mėgstu pasipuošti, labai patinka grybauti, tik po vyro netekties tą galiu sau leisti rečiau, tada, kai dukra gali mane nuvežti į mišką. Aš daug ilsiuosi, man per daug dirbti nereikia, bet stengiuosi save pasaugoti. Kiek noriu, tiek ir dirbu, kur noriu, ten einu, o jeigu kažko nenoriu – nedarau. Reikia save mylėti“, – šypsojosi šiemet 77 – ąjį gimtadienį atšventusi vilnietė.
Nei liga, nei kitos negandos stiprios moters optimizmo nepalaužė
Pasak Bronės, gyvenime buvo visko: ir sunkesnių akimirkų, ir negandų. Teko išgyventi skyrybas, prarasti artimus žmones, bet ji visada stengiasi išlikti pozityvi. Tokia ji buvo ir sužinojusi retos kraujo ligos – lėtinės mieloleukemijos – diagnozę.
„Man atrodė, kad viskas su manimi bus gerai, aš nepuoliau į paniką. Kažkaip niekada netikėjau, jog gali baigtis blogai, tokios minties neprisileidau. Visąlaik buvau susikaupusi, visada tikėjau, kad viskas bus gerai. Iš pradžių lankydamasi ligoninėje matydavau kitus pacientus, kai kuriuos be plaukų, kitus labai silpnus, bet aš niekada nesusitapatindavau, kad ir man taip bus.
Labai pasitikėjau gydytojais, atsidaviau į jų rankas. Gydytoja Ilma Tavorienė yra nuostabus žmogus, tik jos dėka, turiu šiuos puikius vienuolika metų.
Sunkiomis akimirkomis itin svarbus artimųjų palaikymas. Man labai padėjo dukra – rūpinosi, užėmė, skatino visur dalyvauti, eiti. Bet, žinoma, ir paties nusiteikimas, kaip priimti gyvenimo sunkumus daug reiškia. Ir dabar pasikalbame su dukra, kad tikrai tas mano tikėjimas šviesiu rytojumi padeda išlaikyti viltį“, – sakė Bronė.
Inovatyvūs vaistai atvėrė plačias gydymo galimybes daugumai pacientų
Pasak VUL Santaros klinikų Hematologijos, transfuziologijos ir onkologijos centro Dienos stacionaro vedėjos, gydytojos hematologės Ilmos Tavorienės, apie 30 – 50 proc. sergančiųjų lėtine mieloleukemija iš pradžių nejaučia jokių negalavimų, liga jiems nustatoma atsitiktinai atlikus bendrą kraujo ar fizinį ištyrimą.
„Dar prieš 10 metų šio kraujo vėžio gydymas apsiribojo nespecifiškai veikiančiais vaistais, kurie daugeliui pacientų sukeldavo nemažai nepageidaujamų poveikių. Kitas gydymo metodas – alogeninė kaulų čiulpų transplantacija – ne visuomet yra tinkama dėl paciento amžiaus. Perversmas daugelio onkologinių ligų gydyme, tarp jų ir lėtinės mieloleukemijos, įvyko pradėjus plėtoti genetiškai orientuotus antinavikinius vaistus, biologinę terapiją.
Naujausias ir moderniausias lėtinės mieloleukemijos gydymas, kuris taikomas ir Bronei, yra tirozinkinazės inhibitoriais (TKI). Šie vaistai aktyviai slopina BCR-ABL geną, atsiradusį dėl anomalinės Filadelfijos chromosomos. TKI blokuoja pakitusio BCR-ABL geno koduojamo baltymo perduodamus biologinius signalus, stabdo navikiškai pakitusių ląstelių dauginimąsi, augimą ir saugo, kad organizmas šių ląstelių daugiau negamintų. Ekspertai vieningai sutaria, kad gydymas tirozinkinazės inhibitoriais šiuo metu yra pažangiausias ir veiksmingiausias lėtine mieloleukemija sergantiems pacientams, dar vadinamas biologine, arba taikinių, terapija, nes šie vaistai paveikia naviko ląstelėje esantį patologinį taikinį, kurį užblokavus, naujų naviko ląstelių nebesusidaro“, – komentavo gydytoja hematologė.
Anot jos, naujausi klinikiniai tyrimai rodo ir dar džiugesnes ateities perspektyvas – galimybę nutraukti medikamentų vartojimą.
„Lėtinę mieloleukemiją gydant antros kartos TKI, kuris, pasiekus gilų molekulinį atsaką, kai mutavusio geno, BCR-ABL, nustatomi „tik pėdsakai“ arba jo koncentracija kraujyje tokia maža, jog neįmanoma jos įvertinti kiekybiškai, suteikia galimybę ateityje vaistų vartojimą nutraukti. Saugiai nutraukus gydymą medikamentais, pacientai būtų apsaugoti nuo ilgalaikio gydymo sukeltų nepageidaujamų poveikių, taip pat, būtų sumažinami lėtinės mieloleukemijos kontrolės kaštai“, – teigė I. Tavorienė.
Kraujo vėžiu sergančius pacientus vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė džiaugėsi, jog lėtinės mieloleukemijos gydymas sparčiai žengia į priekį ir pateikia optimistinių ateities perspektyvų.
„Šiandien Lietuvos pacientų gydymo galimybės niekuo nesiskiria nuo bendrų pasaulinių standartų ir Vakarų Europoje ar JAV pacientams skiriamo gydymo. Dabar kalbame ne tik apie efektyvų gydymą, leidžiantį pasiekti gerą molekulinį atsaką, bet ir apie galimybę ateityje visiškai nutraukti vaistų vartojimą. Vis tik, lėtine mieloleukemija sergantiesiems ir jų artimiesiems svarbu priminti, jog tiek vartojant vaistą, tiek pasiekus remisiją, vienintelis būdas stebėti ligos eigą – reguliariai atliekami molekuliniai tyrimai, todėl pacientų kontrolė ir reguliarūs apsilankymai pas gydytoją išlieka itin reikšmingi“, – sakė I. Drėgvienė.
