Kasmet mūsų šalyje maždaug 50 moterų suserga šiuo piktybiniu naviku. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė priminė, kad dažniausiai išorinių lyties organų vėžys nustatomas vyresnėms nei 65 metų moterims.
Liga neatsiranda per dieną ar per pusmetį, moterys kenčia metų metus. Bet apie šią ligą visuomenė dar mažai žino. Netrūksta pavyzdžių, kai liga būna aptikta pernelyg vėlai.
Gydytoja B.Intaitė prisiminė vieną moterį, kuri, iš anksto planuodama atostogas Turkijoje, nerimavo tiktai dėl to, kad į rankinį bagažą netilps visi vaistiniai tepalai, kuriuos naudoja ne vienus metus.
Atėjusi pas gydytoją ji prisipažino, kad kažkas negerai intymioje vietoje. Paaiškėjo, kad jai buvo išsivysčiusi trečioji ar ketvirtoji vulvos vėžio stadija.
B.Intaitė yra konsultavusi moterį, kurią į kabinetą atlydėjo socialinė darbuotoja.
Vulvos vėžys jau buvo išplitęs iki bambos. Maža to – jis buvo apėmęs ir šlaunis. Moters kūnas atrodė stipriai pažeistas ligos. Nors skausmai buvo milžiniški, ligonė niekur nesikreipė – manė, kad viskas praeis. Ji piktinosi tik tuo, kad nepadėjo joks tepalas.
Kol neatsitinka rimta bėda, daugelis moterų mano, kad nepatogu vyresniame amžiuje ieškoti ginekologo pagalbos.
Nors vulvos vėžys nėra labai dažna onkologinė liga, Lietuvoje dažniausiai fiksuojami labai užleisti atvejai.
Moterys neretai miršta kančiose – dėl užleisto vėžio dažnai joms neįmanoma skirti agresyvaus gydymo. Be to, paprastai jos jau būna gydomos nuo gretutinių ligų – širdies ir kraujagyslių sutrikimų, cukrinio diabeto.
Viltį pasveikti suteikia tik anksti pradėtas gydymas. Kol navikas yra kelių milimetrų, gydymas būna nesudėtingas. Atliekama chirurginė operacija, jos metu kartu su naviku pašalinama dalis sveikų gretutinių audinių.
Po tokios operacijos moteris greitai pasveiksta ir gali toliau gyventi nesibaimindama, nes beveik nėra rizikos, kad vulvos vėžys atsinaujins.
Išoriniuose lyties organuose atsiradęs navikas yra klastingas, nes plinta gilyn į audinius. Jei jis būna įsiskverbęs daugiau nei 1–2 milimetrus, o tai dar mažas navikas, dar nereiškia, kad jis nepavojingas, nes metastazės limfmazgiuose aptinkamos 6–7 proc. visų atvejų.
Kai naviko skverbimasis į audinį siekia 4–5 milimetrus, metastazių limfmazgiuose būna apie 25 proc. atvejų. Kai naviko skersmuo daugiau nei 2 centimetrai, metastazės į šios kūno srities limfmazgius sudaro net 45 procentus.
Išorinių lyties organų piktybinis navikas ypatingas tuo, kad jį galima apčiuopti. Prausdamasi moteris gali aptikti tam tikrų pakitimų, apžiūrėti veidrodyje.
Dažniausiai naviko ribos būna aiškios. Nebent tada, kai navikas būna išplitęs į gretimus audinius, sunkiau nustatyti jo ribas.
Blogiausia situacija – kai navikas pažeidžia makštį, tarpvietę, šlaplę, tiesiąją žarną.
Tokiu atveju būtina atlikti didelės apimties operaciją – šalinti dalį šlaplės, tiesiosios žarnos, o neretai – persodinti dalį odos.
Atlikus tokią sudėtingą operaciją sunkiau pasveikti, moteriai prireikia bent kelių mėnesių, kol viskas sugyja. Esant trečiai ar ketvirtai stadijai chirurginis gydymas nėra labai efektyvus, nes navikas linkęs atsinaujinti. Tenka taikyti spindulinį gydymą ar chemoterapiją.
Įtarimus dėl vėžio gali sukelti nedidelė opa, mazgelis ar pūslelė.
Apčiuopusi pakitimus moteris turėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Daugelis vyresnio amžiaus moterų dažnai eina į polikliniką gauti recepto vaistams nuo aukšto kraujospūdžio ar kitokių negalavimų. Jos neturėtų drovėtis prabilti ir apie pakitimus intymioje vietoje.
„Lietuvoje nė viena moteris neturėtų mirti nuo vulvos vėžio – ši liga išgydoma“, – pabrėžė B.Intaitė.
Yra ne vienas piktybinės ligos vystymosi kelias. Daugiausia įtakos šiam vėžiui atsirasti turi žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris yra ir gimdos kaklelio vėžio kaltininkas. Šis virusas turi daug onkogeninių tipų. Už vulvos vėžio atsiradimą atsakingi 6 ir 11 onkogeniniai tipai.
Iš visų lytinių infekcijų ŽPV yra labiausiai paplitęs visame pasaulyje. Ji nusitaiko į išorinius lyties organus, gimdos kaklelį, makštį, taip pat išangę.
Infekcija gali plisti ne tik lytiškai santykiaujant, bet ir kontaktiniu būdu – liečiant lyties organų odą, o po to – kitas kūno sritis.
Žmogaus papilomos virusas labiausiai išplitęs tarp jaunų moterų, o vyresniame amžiuje infekuotumas mažėja. Tačiau mokslininkai įspėja, kad antroji ŽPV infekcijos banga užklumpa vyresnes nei 55 metų moteris. Taip atsitinka po menopauzės, kai nusilpsta specifinis imunitetas.
Dar viena ŽPV paplitimo didėjimo priežastis gali būti nauji intymūs ryšiai vyresniame amžiuje – tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.
Antroji vulvos vėžio priežastis – sklerotinė kerpligė. Pastaruoju metu ginekologai onkologai daug kalba apie šią ligą. Ji susijusi su geno p53 mutacija.
Genas p53 yra labai svarbus. Jis vadinamas naviko supresijos genu. Nustojus veikti šiam genui virusu apsikrėtusios ląstelės įgyja pranašumą daugintis ir aplenkia sveikąsias ląsteles.
Todėl pakitusios ląstelės nevaldomai plinta. Mokslininkai jau įrodė, kad yra neabejotinas ryšys tarp vėžio atsiradimo ir vystymosi bei imuninės sistemos apsauginio barjero sunaikinimo.
Toks ryšys leidžia daryti svarbią išvadą – jaunystėje į moters organizmą patekęs ŽPV nedingsta. Jis gali tūnoti organizme ir nesukelti jokių nemalonių pojūčių.
Tik tada, kai imuninė sistema praranda gebėjimą priešintis infekcijai, virusas vėl pakelia galvą. Todėl vulvos vėžys užklumpa gerokai vyresnes moteris.
Gydytoja B.Intaitė priminė, kad vulvos vėžys neatsiranda be ikivėžinių pakitimų.
„Navikas nesusidaro tuščioje vietoje, turi būti ikivėžinių pakitimų išoriniuose lyties organuose. Bet daugelis nekreipia į tai jokio dėmesio“, – pripažino medikė.
Išopėjimas, mazgelis, užsitęsęs niežėjimas, įkyrūs skausmai, išskyros iš makšties, kraujavimas – būdingi vulvos vėžio požymiai.
Tačiau gydymas būna efektyvus tik tuomet, kai nustatyta nulinė arba pirmoji stadija. Antroji stadija jau vertinama kaip užleista, nes vulvos vėžys apčiuopiamas ir matomas.
Diagnozei patikslinti turi būti atlikta biopsija ir histologinis tyrimas, nes nepakanka vien citologinio tyrimo išvadų.
Piktybinę ligą taip pat gali išduoti ir blogas kvapas. Tačiau tik gydytojas gali įvertinti, kokia nemalonaus kvapo priežastis – ar jis plinta iš makšties, ar iš išorinių lyties organų.
Laiku aptikti vulvos vėžį galėtų padėti gimdos kaklelio vėžio patikros programa – ji skirta moterims nuo 25 iki 60 metų.
Jaunos moterys taip pat galėtų paskatinti savo motinas ar močiutes labiau rūpintis sveikata.
Joms reikėtų pateikti tik vieną klausimą – kada jos pastarąjį kartą lankėsi pas ginekologą.
„Mes dažnai susimąstome, ar vyresnio amžiaus moters nekankina širdies priepuoliai, ar negresia infarktas, tačiau nepagalvojame, kad piktybinė liga gali prasidėti intymioje vietoje“, – pripažino gydytoja B.Intaitė.
Pakitimai, į kuriuos nevalia numoti ranka
Vulvos vėžys – tai išorinius lyties organus sudarančių struktūrų – gaktos, didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų, varputės, makšties prieangio, tarpvietės ir kitų audinių – supiktybėjimas.
Vulvos vėžys sudaro apie 5 proc. visų piktybinių ginekologinių ligų.
Dažniausiai moterys užleidžia ligą, nes mano, kad atsiradusi opelė ar mazgelis savaime išnyks.
Apie 70–80 proc. moterų, kurioms nustatomas vulvos vėžys, atvyksta gydytis, kai ši liga būna smarkiai išplitusi – pasiekusi trečiąją ar ketvirtąją stadiją.
Tik 15 procentų ligonių yra jaunesnės nei 45 metų. Tačiau jaunos moterys taip pat nėra apsaugotos nuo šios ligos, jos turi nepamiršti, kad intymioje vietoje gali vystytis piktybinis auglys, o kai kuriais atvejais – vulvos melanoma.
Vulvos vėžio požymiai
Klastingos ligos pranašai:
bendras silpnumas
peršėjimas
skausmas
kraujavimas iš lyties organų tarp menstruacijų
apgamas ant išorinių lyties organų
didėjantis darinys ant išorinių lyties organų
drumstos, kraujingos išskyros iš išopėjusio darinio ant išorinių lyties organų
