Saviugdos specialistas vilnietis P.Petrauskas prieš ketverius metus įsitikino gimęs antrąsyk. Dėl plaučiuose susidariusių krešulių, kuriuos medikai vadina trombais, jis galėjo mirti.
Kaip ir daugelis jo likimo brolių, Povilas neįtarė, kad jo organizme vystosi klastinga liga.
2013-ųjų sausio 14-ąją jam buvo operuotos vienos kojos venos. Po kelių dienų ligonis buvo išleistas namo.
Po savaitės prasidėję negalavimai suklaidino ne tik saviugdos specialistą, bet ir medikus, teikusius jam pagalbą.
P.Petrauskui nerimą kėlė tai, kad venų operacija pavyko, bet jis nesijautė sveikas. Jam ėmė diegti nugarą. Jausmas buvo toks įkyrus, lyg nugarą smaigstytų yla ir vėl ją ištrauktų.
Ilgainiui skausmas sustiprėjo. Buvo iškviesta greitoji pagalba.
Medikai vyrą nuvežė į ligoninę. Padarę rentgeno nuotrauką patikino, kad prasidėjo plaučių uždegimas, skyrė Povilui vaistų, nuskausminamųjų. Jis nesistebėjo tokia diagnoze, nes buvo žiema.
Pavojus ligoninėje praėjo, vyrui pagerėjo, jis grįžo namo. Kita diena praėjo neblogai, bet vakare jį vėl užklupo įkyrus skausmas, o nuskausminamieji negelbėjo.
Greitosios pagalbos medikus teko kviesti antrą kartą. Pasiekęs ligoninę greitosios pagalbos automobiliu jis atsigavo.
Tąkart medikai ramino vyrą, esą skausmas nugaroje galėjo atsirasti nuo virškinimo sutrikimų. Nenustačius tikrosios ligos priežasties vyras vėl buvo išleistas iš ligoninės namo.
Tačiau trečias kartas nemelavo. Trečią vakarą Povilui pasidarė labai blogai.
„Kai norėdavau ką nors pasakyti, privalėdavau giliai įkvėpti oro. Tuomet skausmas pasidarydavo dar aštresnis, imdavau rėkti“, – prisiminė P.Petrauskas.
Pastebėjusi, kad sutuoktinis ėmė dusti ir neįstengia pasakyti, kas atsitiko, jo žmona nedelsdama iškvietė greitosios pagalbos brigadą.
Ligoninėje P.Petrauskui buvo atlikta daug tyrimų, medikai pirmą kartą užsiminė, kad negalavimų priežastis gali būti krešuliai.
Jam buvo pasiūlyta laukti ryto, kol prasidės gydytojų vizitacija ir paaiškės, kaip toliau jį gydyti.
Tačiau P.Petrauskas nesutiko laukti, nes tą pačią dieną turėjo vykti į kitą ligoninę, kur reikėjo perrišti operuotą koją.
Pasiėmęs medicinos dokumentus vilnietis paliko ligoninę ir susitiko su chirurgu, kuris anksčiau jam operavo venas.
Peržiūrėjęs tyrimų rezultatus chirurgas įtarė plaučių tromboemboliją, o tai labai pavojinga būklė. Šią diagnozę patvirtino ir magnetinio rezonanso tyrimas.
P.Petrauskas atsidūrė reanimacijos skyriuje, jam iškart pradėti leisti kraują skystinantys vaistai.
2013-ųjų sausio 23 dieną pasikartojo skausmo priepuolis. Jau būdamas reanimacijos skyriuje ligonis pakvietė čia buvusią medikę, kad jam papildomai suleistų nuskausminamųjų.
P.Petrauskas įsiminė tąkart jos pasakytus žodžius: „Šią dieną galite pasižymėti kalendoriuje kaip savo antrąjį gimtadienį – jei toks priepuolis būtų nutikęs namie, nebūtumėte spėjęs gyvas pasiekti ligoninės.“
Sveikatos krizė jį išmokė kitaip žiūrėti į gyvenimą – jis suprato, kad yra reikalingas artimiesiems, kurie jį myli.
Jaunystėje daug sportavusiam vyrui padėjo tai, kad jo organizmas buvo treniruotas. Jis apsisprendė nevartoti alkoholio, taip pat atsikratyti antsvorio. P.Petrauskui pavyko tai pasiekti. Prieš patekdamas į ligoninę jis svėrė 116 kilogramų, o sureguliavus mitybą – beveik 20 kilogramų mažiau.
Saviugdos specialistas nusprendė dienotvarkę keisti nedideliais žingsniais. Jis pasirinko mankštą namie, susidomėjo šiaurietišku vaikščiojimu, ėmė bėgioti miške, važinėti dviračiu.
Bet didžiausias pokytis jo gyvenime įvyko tada, kai suprato, kad turi vengti streso. Nustačius tromboemboliją vyras apsisprendė mažinti darbo krūvį.
Jis atsisakė samdomo darbo ir pradėjo verstis tuo, ką labiausiai mėgsta, – tai paskaitos ir konsultacijos, kaip ugdyti save.
Anksčiau tokius mokymus jis organizuodavo tada, kai būdavo laisvas nuo tiesioginio darbo – tik savaitgaliais ar vakarais. Atsigavęs po krizės vilnietis nutarė aukoti karjerą ir atsisakyti samdomo darbo. Tai padėjo sveikti.
Gydytojai greitai pastebėjo, kad P.Petrausko savijauta gerėja. Iš pradžių planuota, kad skystinamuosius vaistus jis turės vartoti ne mažiau kaip metus, bet jau po 6 mėnesių paaiškėjo, kad jų nebereikia.
P.Petrauskas tiki, kad yra gimęs po laiminga žvaigžde. Kraujagyslių sutrikimai dažnai baigiasi nelaime – insultu ar infarktu, bet jam pavyko to išvengti ir neprarasti darbingumo.
„Mane ant kojų pastatę gydytojai neslėpė, kad buvo kilęs mirtinas pavojus“, – prisipažino P.Petrauskas.
Tromboembolija neretai nustatoma pernelyg vėlai. Dažniausiai ši liga prasideda staiga: atitrūkus nedideliam krešuliui ir su kraujo srove nukeliavus į plaučių arteriją, žmogus pajunta dusulį, išblykšta veidas, tankėja kvėpavimas.
Tuomet gali apmirti dalis plaučių. Žmogus pradeda atsikosėti skrepliais su krauju ir smarkiai karščiuoti.
Jei atitrūksta didelis krešulys, gali ištikti staigi mirtis.
Iš pradžių žmogui pamėlynuoja lūpos, skauda krūtinę ar nugarą, padažnėja širdies plakimas, sumažėja kraujospūdis.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vidaus ligų centro direktorius profesorius Virginijus Šapoka apgailestavo, kad nėra akivaizdžių išankstinių požymių, įspėjančių apie staigią mirtį dėl tromboembolijos.
Didesnė tikimybė, kad plaučių tromboembolija gali išsivystyti dėl kojų venose susidariusių krešulių. Tokiu atveju žmogų ima kamuoti negalavimai, būdingi giliųjų venų trombozei, pavyzdžiui, tinsta koja, kamuoja mėšlungis, gali skaudėti blauzdą, jos apimtis gali būti mažiausiai 2 ar 3 centimetrais didesnė už sveikąją.
Kur kas dažniau dėl kojų kraujagyslių turi nusiskundimų prie rizikos grupės priskiriami asmenys – sergantieji cukriniu diabetu, rūkantieji.
Tromboembolija pavojinga tuo, kad nusitaiko ne tiktai į plaučius, bet ir į gyvybiškai svarbius organus – širdį ir smegenis.
Jei krešulys susidaro širdyje, pavyzdžiui, dėl prieširdžių virpėjimo, jis gali nukeliauti į smegenis, blužnį, kepenis, inkstus ir sukelti šių organų infarktą.
Nuo krešulių nėra apsaugotos ir stambios kraujagyslės – arterijos. Jei miego arterijose atplyšta susidariusios aterosklerotinės plokštelės, jos gali tapti smegenų insulto priežastimi.
Kita vertus, krešulys gali nukeliauti ir į kojų arteriją, tada galūnė pabąla, kyla ūmus skausmas.
Profesorius V.Šapoka priminė, kad reikia nepainioti dviejų kraujotakos sistemų: veninės ir arterinės. Veninė kraujota surenka kraują iš periferijos ir neša į plaučius, kur jis įsotinamas deguonimi, o arterinis kraujas teka į periferiją.
Jei galūnė pamėlynuoja, atsiranda skausmas, tinimas, yra tikimybė, kad tai gali būti aterosklerozės arba venų trombozės padarinys, bet nebūtinai.
Jei žmonės skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, kyla didesnė insulto ir infarkto rizika. Dėl genetinio polinkio sirgti tromboze net jauni žmonės nėra apsaugoti nuo šios ligos, jiems gali išsivystyti žarnyno ir kitų organų trombozė, atsirasti žarnyno gangrena.
„Nėra taip paprasta susigaudyti, dėl kokių priežasčių susidaro krešulių.
Nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją, jei pradeda tinti viena koja, atsiranda mėšlungis, skauda blauzdą – tai ženklas apie trombozę veniniame baseine.
Jei tinsta abi kojos, tai gali atsitikti dėl širdies ar inkstų nepakankamumo“, – priminė profesorius V.Šapoka.
Kaip sau padėti?
Profilaktinės priemonės gali sumažinti krešulių susidarymo riziką.
Būtina koreguoti tam tikrus rizikos veiksnius: gydyti diagnozuotas ligas, medikamentais bei nemedikamentinėmis priemonėmis reguliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį, didinti fizinį aktyvumą, koreguoti svorį, reguliuoti mitybą ir papildyti ją trūkstamomis medžiagomis.
Kaip atpažinti kraujagyslių veiklos sutrikimą?
2016 m. duomenimis, 56,6 proc. Lietuvos gyventojų mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Ir ši situacija negerėja.
Krešulių gali susidaryti venose, arterijose bei kapiliaruose.
Tam įtakos turi kraujagyslių sienelių pažeidimai (infekciniai, trauminiai, imuniniai), sulėtėjusi kraujo tėkmė bei kraujo sudėties ir savybių pakitimai (padidėjęs kraujo krešumas ir (ar) klampumas).
Krešulių gali susidaryti tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.
Krešulys gali atsirasti ir sulėtėjus kraujotakai galūnėse. Ilgai sėdint ar stovint dalis kraujo iš kojų nebepasiekia širdies. Kraujas lieka venose, šiose vietose formuojasi krešuliai, kojos ima tinti.
Trombai susidaro ir dėl padidėjusio kraujo krešumo, kurį gali sukelti kontraceptikai bei kitokie hormoniniai preparatai.
Greičiau kraujas kreša ir po sudėtingų chirurginių operacijų, infarkto ar insulto, kai tenka ilgai gydytis gulint lovoje, taip pat sergant vėžiu ar širdies ligomis.
Krešumas padidėja ir dėl infekcijų. Jeigu žmogų vargina aukšta temperatūra, jis smarkiai prakaituoja, netenka daug skysčių, jo kraujas tampa klampesnis.
Jaunus žmones tromboembolija ištinka dėl įgimtų genų defektų, didinančių kraujo krešumą.
Jei šąla galūnės, jei ant kojų mėlynuoja kapiliarai, net plaukų slinkimas, svorio mažėjimas, lėtinis nuovargis, skausmas krūtinės plote ar nugaros diegliai, dusulys rodo, kad kažkas negerai.
Jeigu patyrėte panašią istoriją, ja galite pasidalinti sveikata@lrytas.lt
