Skrydžio lėktuvu pasekmės berniuką pavertė patyčių objektu

Su portalu lrytas.lt susisiekusi Jono mama Jūratė (vardai pakeisti, asmens tapatybės redakcijai žinomos) negalėjo atsidžiaugti – 8 metus intensyviai kovojus su šia problema, panašu, kad pagaliau pavyko jos atsikratyti, o tai padaryti pavyko ir pakankamai natūraliais metodais.

Tikais yra vadinami nevalingi, staigūs atskirų raumenų arba jų grupių susitraukimai, pasikartojantys nuo kelių iki keliasdešimties kartų per dieną. Kadangi yra siejami su tam tikrais išgyvenimais (pvz., aplinkos pakeitimu pradėjus lankyti mokyklą), jie dažniausiai prasideda maždaug 3–7 m. vaikams.

Mokslininkai mano, kad nervinius tikus išprovokuoja emocinis stresas. Būtent taip nutiko ir Jonui – po kelionės lėktuvu vaikui pasireiškė garsinis nervinis tikas, kurio metu kas keliasdešimt minučių jis vis surikdavo.

„Atrodo, tai kilo iš niekur. Kas kokias 20–30 minučių sūnui pasireikšdavo kalbos raumenų grupės spazmas, dėl to pasigirsdavo riksmas. Vėliau, pradėjus ieškoti to priežasčių, prisiminėme, jog iki skrydžio, viskas buvo gerai ir tik po jo pasireiškė šie nemalonūs simptomai“, - susijaudinusi pasakojo anonime panorusi išlikti moteris.

Nervinis tikas tapo kasdieniu Jono palydovu. Jis pasireikšdavo visur – namuose, gatvėje, mokykloje. Kadangi berniuką šis sutrikimas lydėjo ir į paauglystę, Jonas neišvengiamai tapo patyčių objektu, prarado draugus. 

„Jam buvo tikrai labai sunku: iš jo tyčiojosi, nusisuko ir draugai... Laimė jis jausdavo besiartinantį priepuolį ir auklėtojos pasiprašydavo į tualetą, bet toks nuolatinis pasišalinimas irgi kreipė bendramokslių dėmesį. Žinote, toks buvo jų amžius, kad prie visko norėjosi kibti ir kiekvienas kitoks vaikas dėl to nukentėdavo.

Toks patiriamas stresas tikrai nepadėjo Jonui nurimti, o tikas tapo tik įkyresnis. Vaikui ir gerklę pradėdavo skaudėti, mat nuolatinė kalbos raumenų įtampa tikrai vargino organizmą“, – guodėsi motina.

Pasveikti padėjo homeopatija
Praėjus mažiau nei metams po pirmųjų Jono simptomų, berniukui buvo skirtas gydymas didelėmis Magnio B6 komplekso dozėmis. Jis buvo vartojamas ciklais – kelis mėnesius reikėdavo preparatą gerti kasdien, o paskui daryti pertrauką. 

Dar po poros metų Jūratė kreipėsi į Skirsnemunėje gyvenančią garsią žolininkų Gadliauskų šeimą. Tuo metu jai padėjos iš tėvo amato išmokęs Juvencijus Gadliauskas. Moters teigimu jis pagamino specialų, būtent jo sūnui paruoštą homeopatinę tinktūrą kurią vartodavo kiekvieną dieną maždaug metus – dvejus. 

„Gydymą Magnio preparatais pradėjome tuomet, kai Jonui buvo devyneri. Tęsėme iki pat 16 metų. Homeopatiniais preparatais gydėmės porą metų, bet jų poveikis taip pat buvo akivaizdus. Tačiau ryškiausias pagerėjimas buvo Jonui sulaukus 16 metų“, - pasakojo 52 metų amžiaus vilnietė.

Savo sūnaus istoriją pasakodama moteris pabrėžė, kad su šia jautria problema susiduriantys tėvai neturėtų prarasti vilties. Kartais gydymas užtrunka ne vienerius metus, tačiau galiausiai vis tiek suveikia.

„Labai norėjau pasidalinti mūsų istorija tam, kad parodyčiau, jog nepaisant laiko, kurį gali užtrukti gydymas, jis gali būti veiksmingas. Be to, gero rezultato galima pasiekti ir nenaudojant psichotropinių vaistų. Kai juos siūlė mums, atsisakiau. 

Nenorėjau, kad vaikas vartotų vaistus, kurie galėtų paveikti jo mąstymą ar asmenybę. Todėl apsiribojome maisto papildais ir homeopatija. 

Na, ir padėjo! Esu be galo laiminga. Mano sūnus tikrai daug prisikentėjo – žmonės žiūrėdavo, kalbėdavo, jis vis turėdavo slėptis. Dabar jau beveik vienerius metus nereikia net galvoti apie tai, nes problema visiškai išnyko!” – susigraudinusi atviravo dabar jau septyniolikmetį sūnų auginanti moteris.