Nors alergiškų žmonių vis daugėja, vilnietė gydytoja alergologė Ilma Valatkienė pastebėjo, kad alergija, regis, jau tampa madinga. Įvairių produktų atsisakantys žmonės neretai be reikalo save vadina alergiškais.
Jei tikrai žmogų kankina alergija, dažniausiai medikams ją pavyksta nustatyti.
– Teigiate, kad alergiškų žmonių daugėja?
– Tikrai daugėja ir dar daugės. Tai – šiuolaikinė civilizuotų kraštų liga. Bet dalis žmonių tvirtina esantys kam nors alergiški, o iš tikrųjų jie tiesiog nemėgsta tam tikrų produktų ar pasidavę keistai madai mėgina jų atsisakyti.
– Pavyzdžiui, atsisako glitimo turinčių produktų? Ar jie iš tikrųjų gali būti kai kam kenksmingi?
– Pastaruoju metu tikrai daug kas ėmė nevartoti glitimo turinčių produktų, sakydami, kad organizmas jo netoleruoja. Tačiau glitimo netoleravimas yra sunkiai įrodomas.
Jo negali vartoti tie žmonės, kuriems dar vaikystėje buvo nustatyta celiakija. O kitais atvejais, kai žmogus nustoja valgyti bandeles ir blynelius, jis, žinoma, pasijunta šiek tiek geriau, bet glitimas čia niekuo dėtas.
Visame pasaulyje atliekama daugybė tyrimų, susijusių su glitimu, ypač picų ir makaronų tėvynėje Italijoje. Tačiau glitimo žala sunkiai įrodoma.
Glitimas yra sudėtingas baltymas ir jį suvirškinti organizmui sunkiau, tad žmogus gali jausti pilvo pūtimą ar kitus nemalonius pojūčius. Tačiau nevertėtų dėl to atsisakyti visų kruopų. Tai darydamas žmogus netenka daug būtinų vitaminų, aminorūgščių.
– Esu girdėjusi, kaip moterys džiaugiasi, kad būtent nevartodamos glitimo sulyso.
– Gali būti. Nevalgo bandelių, pyragėlių, sausainių ir liesėja. Galbūt pertvarkė visą mitybą – ėmė valgyti mėsą tik su daržovėmis, be duonos.
Yra nedidelis procentas žmonių, kuriems atsisakius glitimo iš tikrųjų nustoja skaudėti sąnarius ir galvą.
Tiems, kurie nori išsiaiškinti, tinka jiems glitimas ar ne, gali porą mėnesių nevartoti jo turinčių produktų. Jei jausitės geriau, tai ir nevalgykite.
Tačiau neatmeskite ir placebo efekto, kai psichologiškai žmogus tiki, kad viena ar kita jam padeda. Placebo efektas veikia apie trečdalį pacientų.
– O kas tuomet išprovokuoja tikrąją alergiją?
– Kalbant apie maistą, pagrindiniai alergenai yra pienas, kviečiai, kiaušiniai, riešutai, žuvis.
Pagrįstų mokslinių įrodymų, kodėl vieni žmonės tampa alergiški, o kiti ne, nėra. Alergija yra iškreipta organizmo reakcija į kurį nors baltymą, į kurį jis paprastai neturėtų reaguoti.
Tai siejama ir su aplinkos, kurioje mes gyvename, švara, higiena, užterštumu, maisto produktų pasikeitimu.
Vargu ar žmogui, užaugusiam kaime, kur laikomi gyvuliai, aplinka nėra sterili, atsiras alergija. Jeigu planuojate laikyti naminį gyvūną, netgi rekomenduojama jį įsigyti prieš gimstant vaikui ar iki nėštumo pradžios.
Tikėtina, kad tuomet vaikui neišsivystys alergija. Ir nereikia kiekvieno nukritusio ant žemės žaislo plauti ar sterilizuoti.
Maitinančioms krūtimi motinoms netgi rekomenduojama po kiekvieno maitinimo neapsiplauti krūtų, kad vaikas prisitaikytų prie aplinkos ir jo imunitetas stiprėtų.
– Viena mama pasakojo, kad vaikas po ilgo antibiotikų kurso tapo alergiškas saulei. Ar gali taip būti?
– Pats įvardijimas – alergija saulei – nėra tikslus. Pirmiausia saulė darosi vis aktyvesnė, stipresnė, o vaistai veikia žmogaus imunitetą, tad gali atsirasti didesnis jautrumas saulei.
Būtina teptis apsauginiu kremu, ir viskas turėtų susitvarkyti. O jei jautrumas saulei, šalčiui kartojasi, reikėtų pasitikrinti viso organizmo sveikatą. Neretai po tuo slepiasi kitos ligos.
– Ar būna alergija šalčiui?
– Yra toks terminas – šalčio sukelta dilgėlinė. Tai nutinka, kai žmogus lauke būna vėsią dieną ir jam ant neuždengtų kūno plotų atsiranda bėrimas, arba maudantis šaltoje jūroje išberia.
Bet dažniausiai toks žmogus serga kitomis ligomis, pavyzdžiui, endokrininėmis ar virškinimo. Žinoma, kartais gali išberti ir be jokios priežasties.
– Su kokiomis keistesnėmis alergijomis susiduriate?
– Yra daug žmonių, kuriuos beria nuo šokolado. Tačiau tyrimai retam parodo, kad jis yra alergiškas šokoladui. Tai dažniau vadinama pseudoalerginėmis reakcijomis, kurias sukelia didesnis produkto kiekis.
– Tokią reakciją sukelia ir braškės?
– Tokias netikras alergijas gali išprovokuoti suvartotas didesnis šokolado, uogų ar citrusinių vaisių kiekis. Pavyzdžiui, jei žmogų kada nors yra išbėrę nuo braškių, vadinasi, jam vienu kartu galima suvalgyti tiek šių uogų, kiek telpa į delną.
Tikėtina, kad tada jokios organizmo reakcijos nebus. O jei toks žmogus suvalgys braškių visą dubenį – išbers. Nors irgi – ne visada. Žmogaus organizmas yra nenuspėjamas.
– Sunku konkrečiai nustatyti, kam žmogus alergiškas?
– Kartais lengva, kartais sunku, o kartais ir neįmanoma. Joks tyrimas nėra tikslus 100 procentų. Galima daryti kraujo tyrimus, dūrio mėginius ant odos, bet pseudoalergines reakcijas sukontroliuoti sunku.
Būna kryžminės alergijos. Jei žmogus alergiškas namų dulkių erkėms, jis gali turėti alergiją ir krevetėms, kalmarams, sraigėms, tarakonams.
Jei žmogus labai alergiškas lateksui, jį gali išberti ir užvalgius vynuogių, figų, kivių, melionų ir kitų vaisių. Tai vadinama „latex-fruit“ sindromu.
Jeigu žmogus alergiškas beržų žiedadulkėms, jam alergiją gali sukelti ir morkos, obuoliai bei kaulavaisiai. Taip nutinka todėl, kad labai panaši šių alergizuojančių dalelių sudėtis, ir pastaruoju atveju organizmas reaguoja taip, tarsi žmogus būtų prisivalgęs žiedadulkių.
– Nemažai žmonių yra alergiški pienui, tačiau ne visus beria. Viena mama džiaugėsi, kad ėmė neduoti vaikui pieno produktų ir jam dingo sloga. Gali taip būti?
– Alergiją pienui vaikas gali išaugti. Bet jei ji yra stipri ir išlieka, gali imti reikštis kitaip: kvėpavimo takų ligų simptomais – žmogus gali dusti, kosėti, nuolat turėti slogą, nebūtinai tik kęsti bėrimus. Dažnai pienui alergiški vaikai ir beriami, ir sloguoja.
Reikia stebėti, ar žmogui išnyksta alergija, ar ji pasilieka. Kartais alergija gali pereiti į žarnyną ir, suvalgius pieno produktų, gali pūsti pilvą.
– Kada jau reikia vartoti vaistus nuo alergijos?
– Nereikia vaistų vartoti visą laiką. Jei žmogus žino, kad jis alergiškas beržų žiedadulkėms, vos pradėjus skleistis pumpurams reikia pradėti gerti vaistus.
– Ar alergiją galima išgydyti?
– Galima, bet tai užima laiko. Padeda imunoterapija, kurios metu leidžiamos gydomųjų alergenų injekcijos arba vartojamos tabletės, geriamieji lašiukai.
Pavyzdžiui, jei žmogus alergiškas kokioms nors žiedadulkėms, gydymas pradedamas ne sezono metu, kai alergija nėra paūmėjusi. Yra įvairių metodų. Per trejus ar penkerius metus alergiją galima išgydyti. Tik dažnai žmonės vasarą prasikankina, rudenį jiems pagerėja ir užmiršę alergiją iki kito sezono į alergologus jau nebesikreipia.
Bet gydytis alergiją ryžtasi vis daugiau žmonių, ypač jaunų, kenčiančių nuo kryžminių alergijų. Jie nori patogiai gyventi, nebūti priklausomi nuo vaistų.
– Dėl kokių alergijų į jus žmonės dažniausiai kreipiasi vasarą?
– Dėl žiedadulkių poveikio, bičių ar širšių įgėlimų. Tie, kurie žino, jog yra alergiški įgėlimams, važiuodami į gamtą turėtų pasiimti specialų adrenalino švirkštą. Dabar jų galima įsigyti vaistinėse, jie lengvai naudojami.
Į mane kreipiasi nemažai uodų sugeltų žmonių. Tačiau alergijos uodams nėra, jų įkandimas mirties negali sukelti. Tai nėra tapatu bičių sugėlimams.
Tik tiek, kad įkandus uodui nėra malonu ir norisi kasytis. Bet dabar yra daugybė tepalų, kurių reikėtų įsigyti mėgstantiems leisti laiką gamtoje.
Jei žmogus alergiškas žiedadulkėms ir išsimaudo ežere, kurio vandenyje jų yra daug prikritę, nuo to irgi gali išberti.
Beje, pastaruoju metu susidūriau su alergija vienai kremų ir šampūnų sudedamajai daliai.
Anksčiau visi bijojo parabenų, tad dabar daug kur rašoma, net pabrėžiama, kad parabenų gaminio sudėtyje nėra.
Tačiau vietoj jo kremų ir šampūnų gamintojai sugalvojo kitų sudedamųjų dalių. Viena jų – metilchloroizotiazolinonas, jis vienam žmogui iš dešimties sukelia alerginę reakciją.
Panaudojus kremo su šia sudedamąja dalimi oda gali paraudonuoti, ją gali niežėti, deginti, išberti kruopų dydžio spuogeliais. Ir nebūtinai pirmą kartą pasitepus būna tokia reakcija, gali suveikti po keleto kartų.
Aš pati mačiau prabangių šampūnų, kuriuos pardavinėjo su didele nuolaida. Ir tik vėliau supratau, dėl ko – nes juose buvo metilchloroizotiazolinono. Bet šampūnas prie odos liečiasi trumpai, tad nėra toks pavojingas kaip kremas.
Patariu visoms moterims atidžiai skaityti kremų ir šampūnų sudėtį. Šis komponentas etiketėje gali būti ir sutrumpintas.
