Kamieninės ląstelės unikalios tuo, kad jos yra visų kitų ląstelių pirmtakės, galinčios daugintis ir atsinaujinti, o susiklosčius reikiamoms sąlygoms netgi virsti kitos rūšies ląstele. Pagrindiniu jų šaltiniu ilgą laiką buvo laikomi kaulų čiulpai. Vis dėlto 2001 m. JAV mokslininkė Patricija Zuk su kolegomis įrodė, kad kamieninių ląstelių gausu ir riebaliniame audinyje.
„Kamieninės ląstelės gaunamos iš paties paciento organizmo, todėl jas naudojant įvairių ligų gydymui, priešingai nei taikant sintetinius preparatus, išvengiama atmetimo reakcijų. Lietuvoje kamieninės ląstelės naudojamos ortopedijos ir traumatologijos srityse. Jos atstato pažeistus audinius, mažina uždegimą, pagreitina gijimą. Pavyzdžiui, kamienines ląsteles panaudojus atliekant kelio priekinio kryžminio raiščio rekonstrukciją, jos padeda sausgyslei greičiau priaugti, slopina uždegimą, skausmą, sąnarys nebūna toks patinęs“, - sako gydytojas ortopedas-traumatologas Tomas Jonaitis.
Iš riebalų išskirtos kamieninės ląstelės pasižymi regeneraciniu poveikiu. Jos atstato raumens maitinimą, gerina kraujotaką, kremzlės paviršiaus regeneraciją, o kritinės galinių išemijos atveju padeda formuoti kolateralinį kraujagyslių tinklą.
T. Jonaitis pastebi, kad riebalinio audinio kamieninės ląstelės gali būti panaudojamos arba iš karto, arba užšaldomos ateities procedūroms. Kaip pavyzdį gydytojas pateikia užsienio sportininkus, kurių kamieninės ląstelės užšaldomos, kad traumos atveju nereikėtų iš naujo jų išskirti, ir būtų galima kuo operatyviau pradėti gydymą, į pažeistą vietą suleidžiant iš anksto paruoštą preparatą.
Iš riebalinio audinio išskirtos kamieninės ląstelės gali būti naudojamos ir osteoartrito, reumatoidinio artrito, įvairių audinių atrofijų, kojų trofinių opų ir kitų ligų gydymui. Šios ląstelės netgi geba atkurti išsausėjusią, stangrumą praradusią ar papilkėjusią ir negyvybingą odą, panaikinti raukšles, nudegimus.
„Ilgą laiką riebalų nusiurbimo metu paimti audiniai buvo naudojami tik persodinimui, didžiąją jų dalį tiesiog išmetant. Netrukus buvo pastebėta, kad persodintas riebalinis audinys ne tik pakoreguoja kūno formas, bet ir dailina odą. Ji tampa skaistesnė, stangresnė, įgyja daugiau drėgmės, o raukšlės išsilygina“, - pasakoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Gintaras Papečkys.
Liposakcija (riebalų nusiurbimas) yra viena iš dažniausiai atliekamų plastinių operacijų. Vien JAV 2015 metais riebalų nusiurbimas buvo atliktas daugiau kaip 222 tūkst. kartų ir nedaug atsiliko nuo krūtų didinimo operacijos . G. Papečkio teigimu, užuot perteklinį riebalinį audinį tiesiog išmestus, iš jo išskirtas kamienines ląsteles galima saugoti ateičiai. Pasak mediko, tai gali padaryti net ir jauni bei visiškai sveiki žmonės.
„Kuo žmogus jaunesnis, tuo jo kamieninės ląstelės yra efektyvesnės, o jų kiekis didesnis. Ląsteles galima užšaldyti ir panaudoti po kelių mėnesių ar net dešimtmečių. Jeigu šiandien su kamieninėmis ląstelėmis galime natūraliai aktyvuoti žmogaus regeneracijos mechanizmus, įsivaizduokite, ką su jomis galėsime padaryti po 10-20 metų“, - sako plastikos chirurgas.
Lietuvoje šiuo metu veikia vienas riebalinių audinių bankas, kuriame saugoma kamieninių ląstelių gausi, iš riebalinių audinių išskirta stromos vaskuliarinė frakcija (SVF). Šis lietuvių mokslininkų biotechnologijų įmonės UAB „Froceth“ įsteigtas audinių bankas yra vienintelis šalyje, kuris savo veiklą vykdo specialiose patalpose, įrengtose vadovaujantis Geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimais.
Laboratorijos specialistai kamieninių ląstelių preparatą paruošia kiekvienam pacientui individualiai ir paskirsto jį į dozes, kurių vienoje yra apie 50 mln. ląstelių. Specialioje riebalinių audinių banko azoto talpykloje kamieninių ląstelių preparatas laikomas -196°C temperatūroje, ir yra tinkamas naudoti net praėjus daugiau nei 20 metų nuo paruošimo.
Lietuvoje įmonės gaminamas kamieninių ląstelių preparatas naudojamas kremzlinio sąnarių audinio regeneracijai, kraujagyslių chirurgijoje bei pažeistos ar stangrumą praradusios odos atstatymui. Įmonės mokslininkai tiria riebalinio audinio kamieninių ląstelių savybes, siekdami išplėsti jų panaudojimo galimybes, pasitelkiant jas kitų ligų gydymui.
