„Ergoterapija – viena šiuolaikinės reabilitacijos sričių. Ji remiasi mintimi, kad žmogaus būtis yra socialinis vyksmas ir kitiems žmonėms būtina prasminga veikla. Kai tokios nėra, kyla rimta grėsmė žmogaus sveikatai. Todėl ergoterapeutai savo praktikoje siekia maksimalaus pacientų įsitraukimo į veiklas, svarbias ir prasmingas jiems patiems“, - pasakojo ergoterapijos magistrą baigusi Deivė Šurmaitienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentė pernai surengė šešis užsiėmimus moterims, gyvenančioms su krūties vėžio diagnoze. Moterys darė įvairius rankdarbius, kuriuos dovanojo su liga kovojančioms likimo draugėms ir anksčiau laiko gimusiems vaikams.
Susitikimai buvo smagūs ir malonūs. Moterys persodino sodinukus, rašė palinkėjimus ant vazonėlių, lankstė origami gerveles, klausantis muzikos piešė atvirutes, mezgė kojinytes ankstukams – anksčiau laiko pasaulį išvydusiems mažyliams.
Kurdamos moterys diskutavo apie problemas, kylančias po ligos bei taikomo gydymo.
„Krūties vėžio paliestos moterys patiria šalutinį gydymo poveikį. Tai gali būti rankos patinimas, neatstatyta rankos judesio amplitudė. Taip pat paveikiamos emocijos, gali sutrikti pažintinės funkcijos, atmintis. Atsiranda finansiniai sunkumai, gali sutrikti šeiminis, socialinis gyvenimas. Ergoterapija padeda tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek socialiniam, šeimos gyvenimui“, - aiškino kaunietė.
Susitikimų dalyvės į bendruomenės ergoterapeutės pasiūlymą žiūrėjo atsargiai.
„Iš pradžių moterys labai atsargiai į mane žiūrėjo. Tačiau, kai pamatė, kad joms susitikimai yra naudingi, įdomūs, kad susitikimai rengiami dėl jų, mielai rinkosi ir dalyvavo“, - pasakojo D.Šurmaitienė.
Susitikimais siekta pagerinti su jų sveikatos būkle susijusią moterų gyvenimo kokybę ir įsitraukti į prasmingas veiklas. Panašu, jog tai pavyko.
„Bendroji moterų gyvenimo kokybė pagerėjo. Tai parodė moterų atsakymai apie kasdienę veiklą, emocijas, pažintines socialines funkcijas, nuovargį. Pagerėjo ir įsitraukimas į prasmingas veiklas. Atsirado suvokimas, kas yra prasminga veikla“, - kalbėjo magistrė.
Svarbiausia, anot D.Šurmaitienės, kad veikla būtų tikslinga ir prasminga pačiam ją atliekančiam žmogui. „Jei po krūties operacijos sumažėjo rankos judinimo amplitudė, ačiau moteriai yra svarbu, tarkim, gebėti pačiai kuo greičiau išsiplauti galvą, ergoterapeutas moteriai parinks tokią veiklą, kuri padėtų daugiau pakelti ranką ir atgauti normalią rankos funkciją“, - aiškino ergoterapeutė.
Ergoterapija gali padėti ir ištikus kitoms bėdoms. „Ši terapija labai padeda insulto ištiktiems ir dalies kūno nevaldantiems žmonėms. Taip pat nepamirškime – žmonės sensta, serga įvairiomis ligomis, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių turi veiklos sutrikimų. Kartais jie nebepajėgia apsirengti, pavalgyti. Ergoterapeuto užduotis įgalinti jį atlikti jam svarbias, prasmingas veiklas. Kartais tenka pritaikyti aplinką, kartais ugdyti, įgalinti žmogų“, - kalbėjo D.Šurmaitienė.
Ergoterapijos moko Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, LSMU, Kauno kolegija ir kitos ugdymo įstaigos.
