Prieš penkerius metus susipažinęs su indų medike G.Iyer Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akių ligų centro vadovas Rimvydas Ašoklis apsidžiaugė, kad pavyko ją pakviesti į Baltijos akių ligų chirurgijai skirtą renginį „Baltic Eye Surgeons Talk Show“.
Tik šiame pokalbių šou dalyvauja ne pramogų pasaulio atstovai, o medicinos žvaigždės, kurių darbais žavisi pasaulis.
Tokių garbingų svečių Lietuvoje netrūksta. Prieš keletą metų sostinėje viešėjo Notingamo universiteto oftalmologijos profesorius Harminderis Dua iš Didžiosios Britanijos.
Jis yra vienas žymiausių ragenos chirurgų pasaulyje, atradęs vadinamąją naują anatominę struktūrą – dar vieną sluoksnį ragenoje, kurį pavadino Dua sluoksniu. Dua sluoksnis yra galinėje žmogaus ragenos dalyje – iki šiol mokslui buvo žinomi tik 5 rageną sudarantys sluoksniai.
Naują sluoksnį H.Dua su kolegomis atrado į tyrimams paaukotų donorų akių kampučius pūsdami oro srovę ir regėjimo organus stebėdami pro elektroninį mikroskopą – taip buvo nuskenuojamas kiekvienas atsiskyręs ragenos sluoksnis.
Vilniuje nekart viešėjo ir skaitė paskaitas akių chirurgas profesorius Tomaszas Żarnowskis – Liublino medicinos akademijos akių ligų klinikos vadovas.
R.Ašoklį likimas su šiuo mediku suvedė Liubline prieš 20 metų. Tada T.Żarnowskis buvo gydytojas rezidentas, o lietuvis – pradedantysis doktorantas. Šiame mieste jie kartu operuodavo akis laboratoriniams triušiams ir daug eksperimentuodavo.
Lietuvių ir lenkų medikų draugystė trunka ne vieną dešimtmetį. Per tą laiką T.Żarnowskis tapo Liublino akių klinikos vadovu, o R.Ašoklis – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akių ligų centro vadovu.
Patyręs kataraktos ir glaukomos chirurgas iš Lenkijos neseniai Vilniuje taip pat demonstravo, kaip atlikti sudėtingas operacijas, nes Liublino klinika sukaupusi kur kas daug patirties šioje srityje nei Vilniaus ar Kauno klinikos.
Daugiausia dėmesio šiemet pokalbių šou sulaukė G.Iyer – ragenos ligų specialistė, kuri kartu su medikų komanda jau 14 metų atlieka donoro ragenos persodinimo operacijas, taip pat dirbtinės ragenos operacijas.
Ji dirba Čenajaus mieste įsikūrusioje ligoninėje „Sankara Nethralaya“ – vienoje pagrindinių akių ligų ligoninių visoje Indijoje, vadinamųjų referencijos centrų, kuriuose persodinama ragena.
Ligoninės ir akių banko duomenys skelbiami interneto svetainėje. Žmonės į šią ligoninę atvyksta ne tik iš visos Indijos, bet ir iš viso pasaulio.
Lietuvoje kasmet atliekama apie 40–50 ragenos persodinimo operacijų, o Čenajaus ligoninėje, kurioje dirba G.Iyer, tokių operacijų padaroma beveik 20 kartų daugiau.
Jei būna, kaip jie sako, prasti metai, indų medikai atlieka 700 operacijų, o jei geri – iki 900 operacijų.
„Kiek esu per visą gyvenimą atlikęs ragenos transplantacijų, tiek Geetha padaro su medikų komanda per dvejus metus.
Svarbu pasikviesti į Lietuvą specialistą, turintį kur kas daugiau patirties nei mes“, – kalbėjo gydytojas R.Ašoklis.
– Iki šiol Lietuvoje įmanoma persodinti tik donoro rageną. Kas yra dirbtinė ragena? – paklausiau indų gydytojos G.Iyer.
– Kad donoro ragena prigytų, būtinos kamieninės ląstelės, kurios išsidėsčiusios aplink ją. Jei nustatyta liga, dėl kurios kamieninių ląstelių jau nebėra, negalime atlikti ir įprastinės ragenos transplantacijos.
Kartais galima pasiskolinti kamieninių ląstelių iš sveikosios akies ir tada įsodinti jas į ligotą akį, o vėliau persodinti donoro rageną. Ši operacija neduos gerų rezultatų, jei abiejose akyse pažeista ragena ir kamieninės ląstelės. Tokiu atveju būtina dirbtinė ragena, kuri gaminama iš plastiko.
Tai svetimkūnis, kuriam priešinasi žmogaus organizmas. Kad nebūtų atmetimo reakcijos, iš anksto reikia apauginti dirbtinę rageną žmogaus audiniu.
Danties šaknis – tai apvalkalas, kuris naudojamas dirbtinei ragenai. Tai – vienintelė išeitis žmogui, kenčiančiam nuo ragenos pažeidimo, kamieninių ląstelių suirimo ir ašarų nebuvimo.
Tai sunki būklė, kuri gali atsirasti dėl akių cheminio nudegimo, traumų darbo metu, kitokių nelaimingų įvykių. Tokios būklės priežastis gali būti ir Stevenso-Johnsono sindromas, kai patogeninė reakcija išsivysto dėl vaistų vartojimo arba infekcijos.
Ligoninėje „Sankara Nethralaya“ dirbtinės ragenos operacijos atliekamos daugiau kaip dešimtmetį. Į danties šaknį įmontuota dirbtinė ragena vadinama osteodonotokeratoprotezu.
Nuo 2003-iųjų atlikta jau 120 tokių operacijų. Tai – komandinis darbas, jame dalyvauja įvairių specialybių medikai: ne tik akių ligų gydytojas, bet ir odontologas, anesteziologas, radiologas ir psichologas.
– Kaip dažnai žmonėms Indijoje gresia aklumas?
– Didžioji dalis ligonių, kuriems reikia dirbtinės ragenos, yra jauni žmonės.
Anksčiau gyvenę įprastą gyvenimą jie staiga apanka.
Stevenso-Johnsono sindromas – tai organizmo reakcija į vaistus ar infekciją, kai žmogus gali apakti per vieną naktį.
Iš pradžių žmogaus kūną nusėja pūslėmis, apmiršta audiniai, taip pat pažeidžiama akis – atsiveria žaizda, vėliau ji randėja.
Dėl šios priežasties akies paviršius praranda savo savybes, o ragena netenka skaidrumo.
– Ar po operacijos dirbtinė ragena pasilieka visam gyvenimui?
– Gyvenime nieko nėra nuolatinio. Ligonis, kuris ilgiausiai jau gyvena turėdamas dirbtinę rageną, mūsų ligoninėje buvo operuotas prieš 12 metų.
Tiek metų jis regi nešiodamas dirbtinę rageną.
– Kodėl dirbtinės ragenos nešiotojams prireikia psichologo pagalbos?
– Nematantis žmogus dažnai praranda higienos įgūdžius, nes nemato savęs veidrodyje.
Todėl po operacijos jis turi pratintis prie naujo įvaizdžio.
Dirbtinė ragena veikia kaip teleskopas – ji sugrąžina tik centrinį, o ne periferinį regėjimą. Žmogui kurį laiką būna nepatogu.
Dirbtinė ragena įsodinama tik į vieną akį, o kita akis lieka kaip atsarginė. Jei ateityje pacientui prireiktų dar vienos dirbtinės ragenos operacijos, ji būtų atliekama akyje, kuria jis nebemato.
– Akių mikrochirurgija žaibiškai tobulėja. Kokia laukia ateitis? Gal medikams pavyks persodinti visą akį?
– Pasaulyje vyksta moksliniai tyrimai, kurių tikslas – sukurti sintetinę rageną. Tada regėjimą praradusiems žmonėms nereikės donoro ragenos, o bus naudojama sintetinė ragena.
Kitas svarbus žingsnis – ligoniams, kuriems netiks sintetinė ragena, bus kuriamas sintetinis akies protezas.
Tada nebereikės naudoti paciento danties šaknies.
– Ar Lietuvoje artimiausiu metu bus atlikta dirbtinės ragenos operacija? – pasiteiravau gydytojo R.Ašoklio.
– Sunku pasakyti. Kad indų medikai galėtų pradėti dirbtinės ragenos persodinimo operacijas, jie mokėsi Italijoje, taip pat JAV.
Lietuvoje pasitaiko vos keli pacientai, kuriems tiktų tokia operacija. Anksčiau jie būdavo siunčiami į Odesą, kur buvo gaminami ragenos protezai. Vienu metu gaminti dirbtines ragenas buvo pradėję baltarusiai.
Tokias sudėtingas operacijas pasaulyje atlieka vos keli centrai, kur sutelkiami ligoniai.
BBC žurnalistai yra sukūrę dokumentinę juostą „Diena, kai aš atgavau regėjimą“ („The Day When I Got My Sight Back“), kurioje pasakojama apie anglų gydytoją Christopherį Liu ir jo sukauptą patirtį.
Dokumentiniame filme įamžinta dirbtinės ragenos operacija, kalbinami pacientai. Šis filmas palieka stiprų įspūdį.
Indų medikai, kuriems vadovauja akių ligų klinikos „Sankara Nethralaya“ įkūrėjas Sengamedu Srinivasa Badrinathas, taip pat įamžinti dokumentiniame filme „Regėjimo džiaugsmas“ („Joy of Vision“).
Šį filmą galima pažiūrėti internete. Šioje juostoje nufilmuota ir Vilniuje viešėjusi gydytoja G.Iyer. Filme pasakojama apie Stevenso-Johnsono sindromą – staigaus aklumo priežastį.
Dirbtinė ragena praverčia ne vieną dešimtmetį
Pasaulyje dirbtinės ragenos metodas sukurtas 1963 metais. Pradininkas – italų medikas Benedetto Strampelli, o jo mokinys Giancarlo Falcinelli gerokai patobulino šį metodą ir sukūrė įvairių dirbtinės ragenos modifikacijų.
Tarp italų profesoriaus G.Falcinelli pacientų yra ir tokių, kurie su dirbtine ragena pragyveno 30–40 metų.
Ši operacija sudėtinga, ji atliekama keliais etapais. Iš pradžių iš danties šaknies išpjaunama plokštelė, o joje – skylutė, į kurią įdedamas dirbtinis lęšis arba cilindras.
Ši konstrukcija įsiuvama pacientui po oda, dažniausiai – į skruostą. Ji auga 2 ar 4 mėnesius, tada perkeliama į akį.
Dažnai po tokios operacijos pacientui prireikia kosmetinės pagalbos – kad dirbtinė ragena būtų bent kiek panaši į akį ir turėtų vyzdį bei rainelę.
