Bakterijos, kurių nešiotojais gali tapti sveiki žmonės, vos nenuvarė Aurelijos į kapus. Ant mirties slenksčio atsidūrusi studentė liko gyva, bet ją kartais užvaldo ir nelabai linksmos mintys.
Kai 2016 metų sausio 2-ąją Aurelija pabudo iš komos, tą dieną pavadino savo antruoju gimtadieniu. Tąkart ji pasižadėjo švęsti gyvenimą kiekvieną dieną.
Apie tai pranešusi savo draugams socialinio tinklo paskyroje Aurelija įkėlė ir nuotraukų iš ligoninės.
Vienoje matyti, kad Aurelijos gyvybę palaiko medicinos įranga, o kitoje – besišypsanti mergina, nors jos abi pėdos sutvarstytos, o valgant šakutę reikia laikyti kairėje rankoje, nes kita ranka taip pat operuota.
2015 metais artėjant Kūčioms jonaviškei ėmė skaudėti gerklę, kaklą, apėmė silpnumas. Atrodė, kad tai tik nestiprus peršalimas, į kurį Aurelija kelias dienas nekreipė dėmesio.
Kūčių išvakarėse merginos savijauta pablogėjo ir ji kreipėsi į Jonavos ligoninę. Sulašinę vaistų medikai patarė jai gydytis namuose ir išleido švęsti Kūčių.
Kitą rytą merginai staiga pakilo aukšta temperatūra, ėmė kamuoti šaltkrėtis, pykinimas. Ją ėmė berti, todėl Aurelija vėl nuvyko į Jonavos ligoninę.
Šį kartą medikai nusiuntė ją į Kauno klinikas. Tada Aurelija pirmą kartą išgirdo apie meningokokinę infekciją, kurią sukelia pavojinga bakterija.
Iš komos mergina pabudo jau po Naujųjų metų, sausio 2-ąją, ir jos tėvams tai buvo vilties ženklas, kad liga traukiasi, duktė liks gyva.
Viltis nepaliko ir pačios ligonės – ji nepanikavo ir niekam neleido jos gailėti. Mergina prisipažino, kad nerodė savo silpnumo, nes nenorėjo, jog kitiems būtų dar sunkiau.
Pasveikus niekas negalėjo paaiškinti Aurelijai, kodėl ji susirgo, – tuo metu nė vienas pažįstamas žmogus nesigydė nuo meningokokinės infekcijos.
Iki tol Aurelija taip pat nesiskundė sveikata.
„Nuo mažų dienų buvau stipri, iki tol niekada negulėjau ligoninėje, mano organizmas buvo stiprus“, – prisiminė ji.
Aurelijai pasisekė, kad liko gyva, nors dėl pavojingos infekcijos neteko abiejų kojų ir dešinės rankos pirštų.
Pasveikusi mergina įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Jos kasdienybė beveik niekuo nesiskiria nuo kitų studentų, tačiau Aurelija žino, kad kai kurių dalykų nesugebėtų atlikti.
„Jaučiuosi sveika, bet turiu suprasti, kad esu neįgali, – man sunku atrasti pusiausvyrą tarp tokių kraštutinumų.
Negaliu šokinėti, bėgti kroso, bet man nereikia neįgaliųjų vežimėlio, nereikia kitų žmonių pagalbos.
Tik turiu suvokti, kokios yra mano galimybės“, – pasakojo jonaviškė.
Aurelija norėtų palinkėti likimo seserims ir broliams, kurie taip pat susirgo mirtinai pavojinga meningokokine infekcija, neprarasti gyvenimo džiaugsmo.
Jonavoje gyvenanti studentė kasdien vyksta į paskaitas Kaune, o vakare grįžta namo. Jos gyvenime pasitaiko ir geresnių, ir blogesnių dienų.
Kartais trikdo tai, kad po ligos ant padų liko randų, dar jaučiamas raumenų silpnumas. Aurelija žino, kad jos laukia rimtas darbas, – sustiprinti savo kūną fiziniais pratimais.
Kad nuo meningokokinės infekcijos gali apsaugoti skiepai, Aurelijos tėvai ėmė kalbėti, kai ji sugrįžo iš ligoninės į namus.
„Tėvai sunerimo, ką daryti su mano jaunėle seserimi, kad ji taip pat nesusirgtų meningokokine infekcija“, – prisipažino Aurelija.
Aurelijos ligos istorija sujaudino ir neseniai Lietuvoje viešėjusią pasaulyje garsią fotografę Anne Geddes.
Į Vilniaus Vaikų ligoninę atvykusi studentė susitiko su šia fotografe, pirmą kartą viešėjusia Lietuvoje.
A.Geddes yra tarptautinės meningito ligos šviečiamosios iniciatyvos ambasadorė, taip pat JAV labdaros fondo „USA March of Dimes“ ambasadorė savanorė, akcentuojanti pirma laiko gimusių kūdikių problemas ir pirmalaikio gimdymo priežastis.
Tarptautinį pripažinimą pelniusi fotografė išgarsėjo meniniais darbais, kuriuose ginamos vaikų teisės.
Atidariusi savo parodą, kurioje įamžinti meningokokinę infekciją ištvėrę kūdikiai, vaikai, jauni žmonės, A.Geddes padrąsino ir Aureliją.
„Tereikia pažvelgti į šiuos vaikus ir suprasite, kokios sukrečiančios yra meningokokinės infekcijos pasekmės.
Turime padėti tėvams suprasti, kokia sudėtinga yra meningokokinė infekcija, taip pat padėti sužinoti apie galimybes apsaugoti savo vaikus“, – pristatydama savo parodą Vilniuje kalbėjo A.Geddes.
Jautrūs fotografės darbai parodė, kad meningokokinė infekcija fiziškai suluošina vaikus, bet neatima iš jų vaikystės.
Aureliją sužavėjo A.Geddes asmenybė ir jos darbai.
„A.Geddes atsidavimas negali neįkvėpti. Ji mane paskatino dalintis savo istorija, abi puikiai žinome, kad tiek aš, tiek kiti susirgę ir pasveikę žmonės, nors ir tapo daug stipresni dėl ligos, niekam nelinkėtų to patirti“, – prisipažino Aurelija.
Bėrimai atskleidžia, kad liga išplitusi
Iki šiol veiksmingiausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė yra skiepai.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ši infekcija yra pavojingiausia kūdikiams ir paaugliams. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2016 metais užregistruoti 75 meningokokinės infekcijos atvejai (2015 metais – 74 atvejai), iš jų septyni baigėsi mirtimi (5 mirties atvejai buvo jaunesnių nei 5 metų vaikų).
2017 m. per pirmuosius du mėnesius nustatyti 26 meningokokinės infekcijos atvejai, 2 iš jų baigėsi mirtimi. Lietuva pirmauja ES pagal B tipo meningokokinės infekcijos atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų.
„Nėra aišku, kodėl Lietuvoje turime tiek daug susirgimo atvejų. Visame pasaulyje nagrinėjamos genetinės priežastys. Iki šiol nėra žinomi rizikos veiksniai, kodėl susergama invazine meningokokinės infekcijos forma. Dažniausiai suserga ir miršta iki tol buvę sveiki, prie jokios rizikos grupės nepriklausantys vaikai“, – apgailestavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų klinikos vadovas profesorius Vytautas Usonis (nuotr.).
Meningokokinės infekcijos sukėlėja – bakterija Neisseria meningitidis. 10–20 proc. žmonių gali turėti šių bakterijų ir nieko neįtarti.
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, bendraujant su sergančiuoju arba bakterijų nešiotoju. Ligai būdingas sezoniškumas, dažniau sergama rudenį, žiemą ir pavasarį.
Kadangi šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, didesnė tikimybė ir užsikrėsti.
Svarbi dar viena aplinkybė – šaltuoju metų laiku siaučia virusinės infekcijos, ypač gripas, dėl to mažėja kvėpavimo takų gleivinės atsparumas bakterijoms.
Pradiniai meningokoninės infekcijos požymiai būna panašūs į peršalimo, net gydytojui gali būti sunku diagnozuoti šią ligą.
Per pirmąsias 4–8 valandas kūdikiai gali būti mieguisti, neturėti apetito, juos gali kamuoti karščiavimas, pykinimas, vėmimas, irzlumas ir kojų skausmas.
Simptomai, pavyzdžiui, kaklo sustingimas, šaltos rankos ir pėdos, jautrumas šviesai ir hemoraginis bėrimas (raudonomis arba violetinėmis dėmėmis), atsiranda vėliau, kai liga jau pažengusi, todėl gyvybę išsaugantis gydymas gali būti pavėluotas.
Net pasveikę žmonės nėra apsaugoti nuo liekamųjų reiškinių – galūnių amputacijos, smegenų pažeidimų, klausos praradimo.
