Deja, ir čia Lietuva išlaidauja dvigubai: dideli pinigai skiriami prevencijos programai, kuri neveikia taip efektyviai kaip kitose šalyse, o paskui valstybė sumoka ir už brangų sergančiųjų šia liga gydymą. Medikų bendruomenė be užuolankų pripažįsta, kad šalyje nėra vienos atsakingos institucijos, kuri ne tik prižiūrėtų pačios programos vykdymą, bet ir ryžtingai dirbtų prie strategijos ir rezultatų analizės.
Kitose Europos šalyse pacientės gali nemokamai atlikti ir pažangesnį skystosios citologijos PAP tyrimą, kuris Lietuvoje nėra kompensuojamas, nors į valstybės biudžetą kasmet grįžta tam tikra dalis nepanaudotų paprastojo PAP tyrimo lėšų.
Pas medikus apsilanko vos 40 proc. moterų
Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu 25–60 metų moterys gali kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti PAP testu. Tai citologinis tyrimas, kurio metu paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio tepinėlis.
Prevencijos programos veikimo Lietuvoje sunkumus puikiai iliustruoja Suomijos pavyzdys, kur 5,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje per metus diagnozuojama tris kartus mažiau gimdos kaklelio vėžio atvejų nei Lietuvoje, kur gyvena 2,8 mln. gyventojų. Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje.
Specialistai įsitikinę, kad problema ne tyrimų specifika, o pačių moterų požiūris į prevencijos programą, mat 18 proc. 25–60 metų moterų niekuomet nėra pasitikrinusios dėl šios grėsmės, o tam, kad būtų sumažinti mirtingumo rodikliai, bent 80 proc. tikslinio amžiaus moterų turėtų apsilankyti pas medikus. Šiuo metu šis skaičius siekia tik 40 proc.
Dalis programos lėšų į biudžetą grįžta ir dėl to, kad nevykdoma koordinuota patikra, vis dar nesusitariama, kur veiks koordinacinis centras ir bus kaupiami bei apdorojami duomenys.
Gydytoja: šio proceso niekas nekoordinuoja
Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus onkologė ginekologė Birutė Intaitė teigė, kad viena didžiausių problemų – sistemingo prevencijos programos koordinavimo nebuvimas. „Svarbiausias dalykas yra tai, kad nėra kontrolės ir neegzistuoja jokia institucija ar komisija, kuris rūpintųsi patikros programa. Nėra jokios komisijos ar koordinacinės tarybos, kuri šia sritimi rūpintųsi. Tai, kad moterys ateina pasitikrinti tik tada, kai suserga artima draugė ar sužino apie tai iš žiniasklaidos, dar neužtikrina sėkmingos koordinacijos, kuri duoda puikius rezultatus Suomijoje, Švedijoje ar Švecarijoje“, – kalbėjo ji.
„Tai neefektyvumas, nes žinau, kad nemažai moterų tikrinasi savo iniciatyva net mokėdamos už paslaugas. Kita problema tai, kad statistiką labai blogina neišsilavinusių, turinčių žalingų įpročių moterų elgesys. Ką mes galime padaryti su girtaujančiomis ir niekur nesikreipiančiomis moterimis? Čia jau daug kas priklauso nuo provincijoje dirbančių šeimos gydytojų, socialinių darbuotojų, kad paskatintų.“
B.Intaitė teigė, kad itin įkvepiantis yra suomių pavyzdys, kurie nesižavi vakcinomis, o daugiau dėmesio skiria visuomenės informavimui ir motyvavimui rūpintis sveikata. „Žinoma, Suomijoje ir socialinių problemų sprendimai dažnai esti kitokie. Į mūsų ligoninę dažnai patenka moterys, kai jau sunkai galima galime joms padėti“, – sakė ji.
Niekas šio darbo nenori imtis
Valstybė spręsdama gimdos kaklelio vėžio prevencijos ir gydymo problemas šiuo metu išlaidauja dvigubai: daug pinigų išleidžiama prevencijos programai, kuri nėra veiksminga, o pacientės vėliau kreipiasi į gydymo įstaigas ir jų gydymas kainuoja labai brangiai.
„Kodėl negalima sukurti institucijos kad ir mūsų Nacionaliniame vėžio centre, kur suburtas didelis mokslinis potencialas, kuri koordinuotų šį klausimą? Jau būtų pats laikas suskaičiuoti, kiek moterų buvo pakviesta pasitikrinti, kiek apskritai kuriame rajone gyvena moterų...“ – svarstė medikė ir apgailestavo, kad dirbti šį svarbų darbą šiuo metu paprasčiausiai nėra kam.
„Ministerijoje vadovai keičiasi ir niekam prie šio klausimo rankos neprieina, kas nors turi to imtis“, – apgailestavo medikė.
Kiek pinigų išleidžiama prevencijai?
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė teigė, kad 2014 m. programai įgyvendinti skirta 1,465 mln. eurų, 2015 m. 1,591 mln. eurų, o 2016 m. 1,536 mln. eurų.
„Skiriant metinę PSDF biudžeto lėšų sumą programai įgyvendinti, atsižvelgiama į praėjusių metų programos vykdymą ir visuomet planuojama, kad kasmet programoje dalyvaus vis daugiau moterų. PSDF biudžeto lėšos programai įgyvendinti skiriamos pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir suderinus su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija“, – teigė ji. VLK atstovė tikino, kad nepanaudotų lėšų kasmet lieka labai mažai: 2015 m. programai skirtų lėšų panaudota net 99 proc., o 2016 m. – 98 proc.
Anot J.Grigarienės, kasmet nemokamai patikrinama, t. y. atliekama PAP testų, apie 120 tūkst. moterų. „Nors atlikus PAP testus nedaug nustatoma vėžio atvejų, apie 6 tūkst. atvejų nustatomi įvairūs pakitimai (ikivėžiniai), kurie ateityje galėtų sukelti gimdos kaklelio vėžį. Moterys, kurioms nustatomi gimdos kaklelio pakitimai, yra gydomos ir dažniausiai visiškai pagyja“, – teigė ji.
Tikina, kad programa veikia
Pasak pašnekovės, pradėjus vykdyti programą, po truputį ėmė keistis sergamumo gimdos kaklelio vėžiu struktūra. „Iki 2004 m. vyravo invazinis vėžys, kuris dažniausiai būdavo diagnozuojamas III ir IV (t. y. vėlyvosios) stadijų, kai moteris turi mažiau galimybių pasveikti, o nuo 2004 m., pradėjus vykdyti šią programą, vis dažniau diagnozuojamas neišplitęs, ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys (Ca in situ). Jis, kaip teigia sveikatos priežiūros specialistai, yra visiškai išgydomas“, – sakė pašnekovė.
Dabar, anot J.Grigarienės, ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas keletą kartų dažniau nei tada, kai ši prevencinė programa dar nebuvo pradėta vykdyti. „Pavyzdžiui, 2003 m. buvo nustatyta 118 neišplitusio vėžio atvejų, o 2012 m. – beveik 7 kartus daugiau, t. y. 805. Beje, noriu priminti, kad artimiausiu metu Lietuvos gyventojai gaus SMS žinutes, raginančias nemokamai pasitikrinti pagal krūties, prostatos, storosios žarnos ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programas“, – kalbėjo VLK specialistė.
Apie modernesnį tyrimą – tik pasvajoti?
Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse skystosios terpės tyrimai finansuojami valstybės ir prieinami visoms moterims. Nyderlandai šį tyrimą kaip valstybės kompensuojamą šalyje patvirtino daugiau nei prieš 10 metų, kai kuriuose šios šalies regionuose – net prieš 15 metų.
Kadangi tyrimai iš skystosios terpės didžiojoje dalyje Europos valstybių atliekami jau seniai, yra atliktos ir analizės, rodančios, kaip keitėsi moterų sveikata konvencinį – įprastą – tepinėlį pakeitus į skystosios terpės tyrimą. Nyderlanduose atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad žymiai padidėjo dar iki vėžinių gimdos kaklelio pakitimų nustatymas, kai išgydyti yra daug lengviau.
„Žinoma, toks tyrimas būtų labai geras, bet tai gali sau leisti tik pasiturinčios valstybės. Iš tokio tipo tyrimo galime gauti kur kas daugiau informacijos, jis leidžia aptikti vieną labiausiai paplitusių lytiniu būdu plintančių infekcijų – ŽPV. Tačiau pirmas žingsnis – skatinti moteris aktyviau tikrintis atliekant paprastą PAP tyrimą“, – kalbėjo B.Intaitė.
VŠĮ Valstybinio patologijos centro Citopatologinių tyrimų skyriaus vedėjas gydytojas patologas Donatas Petroška, paklaustas, kuo skiriasi valstybės finansuojamas onkocitologinio PAP tyrimas nuo skystosios citologijos PAP tyrimo, sakė: „Skystosios citologijos PAP tyrimas yra labiau standartizuotas įvairiuose etapuose – paimančiam mėginį ginekologui, akušeriui ar šeimos gydytojui yra paprasčiau įdėti šepetėlį į terpę ir nusiųsti į laboratoriją tiriamą medžiagą kartu su terpe. Laboratorijoje ląstelių išskyrimui iš skystosios terpės ir tepinėlio suformavimui taikoma automatizuota metodika, todėl šis tyrimas kokybiškesnis, lengviau ir patikimiau įvertinamas – mikroskopinis skystosios citologijos tepinėlio įvertinimas yra 2 kartus greitesnis nei įprasto.“
Anot jo, skystose terpėse esantis ląstelių nuo gimdos kaklelio likutis gali būti saugomas ir vėliau iš jo galima atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, nustatyti žmogaus papilomos virusą (ŽPV) ir jo tipus, lytiškai plintančių ligų sukėlėjus, atlikti patikslinančius vėžinius pokyčius imunocitocheminius tyrimus. Visų minėtų papildomų tyrimų iš įprasto tepinėlio atlikti nėra galimybių.
