Nuo 2005 metų, kai Lietuvoje ėmė veikti ankstyvoji krūties vėžio patikros programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų, vos 100 moterų šalyje užteko kantrybės ateiti 6 kartu pasitikrinti krūties – tiek, kiek ir numato programa.
Susirgus krūties vėžiu Lietuvoje, išgyvenamumo rodiklis vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Nuo 1991 iki 2012 metų sukaupti duomenys rodo, kad nėra krūties vėžio mirtingumo mažėjimo tendencijų.
Apie patikros programas kvietęs diskutuoti Vilniuje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Ankstyvoji vėžio diagnostika“ Nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius Feliksas Jankevičius pripažino, kad ypatingas vaidmuo tenka šeimos gydytojams.
Nuo jų priklauso, ar gavę siuntimus gyventojai atliks tyrimus, ar jie aktyviai dalyvaus ankstyvose vėžio patikros programose.
Nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius F. Jankevičius priminė, kad šeimos gydytojai turėtų išaiškinti savo pacientams, kokie yra patikros programos privalumai ir trūkumai.
„Turime išvengti klaidų ir nereikalingų testų, pavyzdžiui, vyresnis nei 70 metų vyras siunčiamas į prostatos patikros programą, arba moteriai, kuriai atlikta histerektomija (tai - operacija, kurios metu pašalinama gimda) siūloma pagal patikros programą atlikti tepinėlį“, - pasakojo profesorius F.Jankevičius.
Dažniau vėžiu serga vyrai
Sergamumas vėžiu yra didžiausias ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tuo tarpu Afrikoje ir Pietryčių Azijos šalyse yra kur kas svarbesnių sveikatos sutrikimų nei vėžys.
JAV vėžio sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų gali siekti daugiau nei 281 atvejis, tuo tarpu Afrikos valstybėse – triskart mažiau ( 90 atvejų 100 tūkst. gyventojų).
Vėžio registro vadovė Ieva Vincerževskienė priminė, kad mirtingumo nuo vėžio žemėlapyje taip pat yra tamsių dėmių. Pavyzdžiui, Eurazijos žemynas išsiskiria didžiausiu mirtingumu nuo vėžio vyrų tarpe (142 atvejai 100 tūkst. gyventojų), tuo tarpu šalyse, kur anksti nustatomas vėžys, šis rodiklis kur kas mažesnis – mažiau nei 70 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
2009 metais pasaulyje buvo nustatyta daugiau nei 14 milijonų naujų vėžio atvejų, taip pat registruota 8 milijonai mirčių nuo vėžio. Vyrų sergamumas vėžiu visame pasaulyje yra maždaug ketvirtadaliu didesnis nei moterų.
Mokslininkai neabejoja, kad piktybinių auglių bus tik daugiau
Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai prognozuoja, kad 2030 metais bus registruota 24 milijonai naujų vėžio atvejų, maždaug 13 milijonų žmonių mirs nuo šios ligos.
Didėjantis sergamumas vėžiu ateityje sukels daug iššūkių. Tai susiję nuolat augančiu gyventojų skaičiumi pasaulyje, populiacijos senėjimu, taip pat naujais vėžio diagnostikos metodais, kurie padės kuo anksčiau aptikti pirmuosius vėžio ženklus.
2012 metais maždaug ketvirtadalį naujų vėžio atvejų pasaulyje sudarė keturios lokalizacijos - tai plaučių, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžys.
Šios tendencijos būdingos ir Lietuvai, nes sergamumas vėžiu vis auga.
Vėžys Lietuvoje yra antra pagal dažnumą mirties priežastis - po širdies ir kraujagyslių ligų. Maždaug penktadalį visų šalyje mirčių lemia vėžys. Kasmet registruojama apie 17 tūkst. naujų vėžio atvejų.
Lietuvoje apie 40 proc. naujų vėžio atvejų būna I ir II stadijų, net 30 proc. - III ir IV stadijų. 2012 metais maždaug pusę visų mirčių nuo vėžio lėmė plaučių, kepenų, skrandžio ir storosios žarnos vėžys.
Vyrai dažniausiai Lietuvoje serga prostatos, plaučių vėžiu, taip pat kitais piktybiniais odos navikais, išskyrus melanomą, o miršta dažniausiai nuo plaučių (24 proc.), prostatos (14 proc.) ir skrandžio ( 9 proc.). Tuo tarpu moterys dažniausiai miršta nuo krūties vėžio (16 proc.).
Svarstydami su šeimos gydytojais, ką daryti, Nacionalinio vėžio instituto atstovai priminė, kad reikia žengti tuo pačiu keliu, kokį pasirinkusios kitos valstybės.
Lietuvoje yra taikomos net trys ankstyvosios patikros programos: tai - krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio patikros programos, jos skirtos mažinti mirtingumą nuo vėžio.
Tuo tarpu ankstyvoji gimdos kaklelio vėžio diagnostikos programa skirta mažinti sergamumą, nes nustačius ikivėžinius pakitimus pavyksta užkirsti kelią onkologinei ligai.
Registruoti vėžį Lietuvoje pradėta 1957 metais. 1988-1992 metais surinkti šalyje duomenys buvo pirmą kartą paskelbti tarptautiniame leidinyje „Vėžys penkiuose kontinentuose “.
Nuo 1978 metų yra sukaupta daugiau nei 0,5 milijono įrašų apie vėžį, kuriuo serga Lietuvos gyventojai.
Mirties priežastis gali būti klaidingai nurodyta
Diskusijose buvo paliesta daug svarbių klausimų, pavyzdžiui, atkreiptas dėmesys į tai, kad prostatos vėžys nėra agresyvus, bet dėl šios ligos Lietuvoje miršta daug vyrų.
Sergantis prostatos vėžiu ligonis gali turėti ir kitų rimtų bėdų. Jei likus kelioms dienoms iki mirties pacientą ištiko hipertoninė krizė, jo mirtis gali būti siejama ne su vėžiu, o su širdies infarktu ar insultu.
Konferencijoje buvo pripažinta, kad šeimos gydytojų veiksmai gali iškreipti medicinos statistiką.
Jei vyresnio amžiaus žmogus miršta namuose, jei jis turėjo prostatos vėžį, šeimos gydytojui patogu nurodyti šią priežastį, nors pacientas galėjo mirti ir dėl kitų priežasčių.
Todėl išrašydami mirties liudijimą šeimos gydytojai dažnai nurodo, kad vyras numirė nuo prostatos vėžio.
Toks pavyzdys rodo, kad vėžio statistika gali būti klaidinga.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) valdybos narys Gediminas Žižys teiravosi konferencijoje apie tai, kokia Vėžio registro duomenų paklaida, ar ji siekia 3 ar 10 procentų, ar tokiais duomenimis jais galima remtis moksliniuose darbuose.
Kita vertus, mirtingumas nuo prostatos vėžio yra didelis ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse, kur mirties priežastį taip pat dažnai nustato šeimos gydytojai.
Informacijos duobė susidarė nuo 2013-ųjų
Duomenų apie vėžį kaupimas Lietuvoje yra sudėtingas. 2012 metais Kauno ir Marijampolės gydymo įstaigos pateikė Vėžio registrui daugiau nei 4,5 tūkst. pranešimų apie naujus vėžio atvejus, o 2016 metais – tik 252 pranešimus.
Tokią informacijos „duobę“ galėjo lemti tai, kad įteisinus asmens duomenų apsaugą, nuo 2013 metų kai kurios gydymo įstaigos nutarė negaišti, rinkdamos duomenis apie vėžį.
2016 metais Vėžio registras vėl buvo įteisintas. Pastaruoju metu apie 85 proc. informacijos pavyko papildomai surinkti.
„Vėžio registro vertė yra labai didelė, juk be patikimų duomenų neįmanoma padaryti jokių mokslinių išvadų, negalima nustatyti patikros programų naudingumo“, - tikino I.Vincerževskienė.
