Šią užkrečiame liga susirgo trys vienos šeimos asmenys. Pirmasis susirgęs asmuo galėjo užsikrėsti viešėdamas Vidurinėje Azijoje. Manoma, kad šeimoje virusas išplito sąlyčio būdu.
Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų VHA atvejų, iš jų 14 susiję keturiuose protrūkiuose.
Apie ligą
Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi.
Kasmet pasaulyje virusiniu hepatitu A (VHA) suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti HAV yra visuotinė, tačiau suserga ne kiekvienas, nes persirgę šia infekcine liga ar pasiskiepiję asmenys įgyja ilgalaikį atsparumą.
Virusinis hepatitas A yra vienas iš sparčiausiai plintančių hepatitų, turintis tam tikrų sergamumo periodiškumo dėsningumų. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sergamumo mažėjimo hepatito A (HA) plitimas įgauna pagreitį. Kai imlių žmonių grupėje atsiranda infekcijos šaltinis, iškyla grėsmė ligos išplitimui.
HAV yra atsparus išorės aplinkos veiksniams – šalčiui, kaitinimui, išdžiūvimui ir kt. Pavyzdžiui, užšaldytame maiste (–20 °C) virusas gali gyventi metais, 70 °C kaitinimą pakelia 10 min., 1% koncentracijos detergento (muilo ir sodos tirpalas) poveikį esant 37 °C temperatūrai pakelia 30 min., viruso neinaktyvina įprastinių koncentracijų dezinfekcinės priemonės. Gėlame ar jūros vandenyje jis išlieka gyvybingas nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Virusas gali telktis moliuskuose. Užkrėstuose maisto produktuose gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau.
Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimo atvejai, tačiau registruojami ir protrūkiai. Įvairiose pasaulio šalyse kilę protrūkiai buvo susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nekaitinamas. Džiovinti ar vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.
Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypač tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio.
Kur kas rečiau infekcija plinta per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą.
VHA paplitęs visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją. Pagal hepatito A paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio endemiškumo šalis (pvz., Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija). Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgą laiką ir būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos (galimybė naudoti saugų geriamąjį vandenį ir maistą, asmens higienos sąlygos).
Nors sergamumas mūsų šalyje pastaruosius 10 metų nėra didelis, yra didelė rizika užsikrėsti keliaujantiems į didelio endemiškumo šalis. VHA plitimas per maistą labai aktyvus Turkijos, Egipto kurortų viešbučiuose, net turinčiuose žymą „viskas įskaičiuota“.
Simptomai pastebimi po mėnesio
Minimalus inkubacinis periodas trunka 14 dienų, maksimalus – 50. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų. O 40–50 proc. vyresnių vaikų ir net 70–80 proc. suaugusiųjų infekcija pasireiškia išreikštais požymiais. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1–2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai hepatitu A sergama apie 1 mėnesį, tačiau kartais liga užtrunka iki 6 mėn. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką.
Vakcinavimas – efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Šiuolaikinės A hepatito vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Paskiepijus dviem vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Hepatito A vakcina rekomenduojama:
Keliaujantiems į šalis, kuriose sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis.
Vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą).
Dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme.
Kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves.
Asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams.
Vyrams, turintiems lytinių santykių su kitu vyru.
Švirkščiamųjų psichotropinių medžiagų vartotojams.
Asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais.
Asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimo laboratorijose.
Rankų higiena – yra svarbiausia nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti viruso perdavimą kitiems asmenims bei jo plitimą aplinkoje. Rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš liečiant ar gaminant maistą, prieš liečiant kitus šeimos narius.
Rankas plauti būtina:
po sąlyčio su sergančiuoju asmeniu;
visada, kai rankos vizualiai yra nešvarios;
prieš valgį ir maisto gaminimą;
kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
prieš maisto tvarkymą ir po jo;
suteršus rankas ekskrementais ir sekretais;
po žaidynių, darbų lauke;
dažnai plauti rankas mažiems vaikams ir kūdikiams.
Nepasiskiepijusiems asmenims, keliaujantiems į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti HAV, patariama laikytis šių atsargumo priemonių:
Kuo dažniau plauti rankas, ypač prieš valgį, pasinaudojus tualetu, viešuoju transportu, po apsipirkimo parduotuvėse.
Jeigu rankos nėra labai purvinos ir nėra sąlygų jų nusiplauti, higieninei rankų dezinfekcijai naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles.
Vengti nepasterizuotų pieno produktų.
Vengti žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos žuvies ar jūros produktų.
Vengti pjaustytų vaisių, nes jie gali būti plauti užterštu HAV vandeniu. Vaisius ir daržoves patariama valgyti nulupus odelę.
Nepirkti maisto iš gatvės prekeivių.
Gerti į butelius supilstytą vandenį. Dantims valyti taip pat naudoti fasuotą vandenį.
Nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atšaldyti, nes jie gali būti paruošti iš virusu užkrėsto vandens.
Jei nėra galimybės vartoti fasuoto vandens, vandentiekio vandenį patartina neutralizuoti terminiu ar cheminiais būdais.
Viešojo maitinimo vietose valgyti karštus, ką tik paruoštus patiekalus.
Kadangi HAV išskiriamas su išmatomis, asmenys, sergantys HA, privalo:
Nepamiršti ir rūpintis savo rankų higiena. Jei serga vaikas, jo rankų higiena turi rūpintis tėvai, globėjai.
Visą ligos laikotarpį negaminti maisto kitiems asmenims.
Namų aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojamosios valymo priemonės) ir būdai (virinimas, skalbimas, plovimas, šluostymas). Buitinės valymo arba dezinfekuojamosios valymo priemonės gali būti naudojamos patalpoms, valgymo indams valyti (dezinfekuoti), pavyzdžiui, šilti muilo, geriamosios sodos tirpalai arba specialios buitinės patalpų, indų valymo ar dezinfekuojamosios valymo priemonės. Ligonio slaugos daiktai, kieti žaislai plaunami karštame muilo ir sodos tirpale, po to skalaujami karštu vandeniu. Lovos skalbiniai ir apatiniai drabužiai skalbiami ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje arba virinami.
