Pasak nevyriausybinių organizacijų ir ekpertų koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorės Jurgitos Poškevičiūtės, būtų neteisinga teigti, kad tai – švietimo ar panaši problema. Ji tikino, kad blogėjanti situacija susiklostė dėl paprastos, tačiau daug ką lemiančios priežasties – Lietuvoje taikomos prevencinės priemonės yra nukreiptos ne ten, kur reikia.
„Didžiausias infekuotumas ir sergamumas ŽIV yra stebimas tarp intraveninius narkotikus vartojančių bei įkalinimo įstaigose esančių asmenų. Tačiau su problema turinčios kovoti prevencinės priemonės yra nukreiptos kitur.
Pavyzdžiui, netgi du kartus per visą nėštumo laikotarpį yra tikrinamos nėščiosios, tikrinami kraujo donorai. Laimei, tyrimai atliekami ir įkalinimo įstaigose esantys asmenys, tačiau to nepakanka.
Reikia tobulinti kovą su liga, plintančia tarp intraveninius narkotikus vartojačių asmenų. Jiems būtina parūpinti švarius švirkštus, skatinti ir suteikti galimybę gydytis, aprūpinti nemokamais prezervatyvais.
Juk ši ŽIV profilaktika nesudėtinga, tačiau mūsų valstybė vis nusisuka nuo problemos ir ją sprendžia per aplinkui. Įvairios tarptautinės organizacijos, mokslininkai yra netgi pateikę detalius pasiūlymus, kaip kovoti su ligos plitimu, kaip užkirsti jam kelią, tačiau, deja, patirimų yra nesilaikoma.
Prevencija yra visiškai aiški, bet niekas neužsiima tinkama“, – aiškino J.Poškevičiūtė.
Specialistė tikino, kad užkirsti kelią ligai bei plėtoti prevencinę veiklą valstybei kainuotų daug pigiau nei vėliau asmeniui taikomas gydymas, kuris nuo jo pradėjimo tęsiasi visą gyvenimą ir yra visiškai finansuojamas.
ŽIV – ne mirties nuosprendis
Klaipėdos Psichikos sveikatos centro dirktorius, gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis teigė, kad nepaisant populiarios nuomonės, ŽIV nebūtinai reiškia mirties nuosprendį. Taip buvo prieš kelias dešimtis metų, tačiau tobulėjanti medicina leido visiškai sukontroliuoti šią ligą.
Įvykus užsikrėtimui kurį laiką nėra jaučiami jokie simptomai. Pasibaigus inkubaciniam periodui asmuo gali jausti virusinės infekcijos požymius: karščiavimą, galvos skausmą, svaigimą ir pan. Vėliau prasideda nešiotojo stadija.
Jeigu virusą nešiojantis asmuo nesigydo, liga progresuoja į AIDS. Tai reiškia smarkiai nusilpusią imuninę sistemą, būtent dėl kurios silpnumo asmenims gresia mirtis dėl pašalinių ligų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo.
Pasak A.Slatvickio, vienas iš pagrindinių ligą stigmatizuojančių veiksnių – kasdienis vaistų vartojimas. Visgi jis yra būtinas norint užtikrinti normalų gyvenimą.
„Reguliarus kraujo tyrimas gali užtikrinti ankstyvą diagnozę. Tai reiškia, kad tik infekuotas asmuo gali pradėti vartoti vaistus, kurie stabdp viruso dauginimąsi organizme ir, labai retai, jo rodiklius netgi sumažina iki nulio.
Tokiu būdu liga neišsivysto pilnai, o vaistus vartojantis ir lytiniu santykių metu besisaugantis asmuo gyvena pilnavertį gyvenimą. Netgi žinau atvejų, kai didžiąją savo gyvenimo dalį ŽIV infekuotai moteriai tai ne tik nesutrukdė ištekėti, bet ir sukurti šeimos, pagimdyti sveiką vaiką.
Vis dėlto nereikia pamiršti, kad šia liga sergantys žmonės priklauso įvairioms socialinėms grupėms, būna įvairaus amžiaus, todėl ir poveikis jų gyvenimo kokybei gali skirtis“, – kalbėjo gydytojas psichiatras.
Ministras kvietė tikrintis
Sausio mėnesį, pats ŽIV testą viešai atlikęs sveikatos apasaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad, deja, bet daugelis žmonių mūsų šalyje vis dar nesitikrina, todėl nežino, yra ar nėra šios ligos nešiotojai.
Jis teigė, kad būdamas sveikatos apsaugos ministras ragins žmones eiti pasitikrinti. „Kraujo imama iš piršto, tikrai neskauda, todėl raginu nebijoti. Laiku sužinojus diagnozę, liga gali būti kuo puikiausiai valdoma“, – užtikrino A.Veryga.
Didžiausias pavojus – pirmaisiais mėnesiais
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad didžiausias pavojus apsikrėtusiųjų ŽIV tyko pirmaisiais ligos mėnesiais. Šiuo laiku infekuoti asmenys yra labiausiai imlūs infekcijoms, o daugelis net nenutuokia apie juos užpuolusią ligą. Europoje reguliariai organizuojamos ŽIV ir hepatito ištyrimo savaitės, deja, skaičiuojama, kad būtent čia šiuo metu yra daugiau nei 1 mln. žmonių, nė nenumanančių apie savo ligą.
Nustatyti ŽIV simptomus ganėtinai sudėtinga: jie skiriasi pagal ligos stadijas ar infekcijas. Pirmosiomis savaitėmis infekuotas žmogus gali nejusti jokių simptomų, gali pasireikšti tik galvos skausmas arba karščiavimas.
ŽIV palaipsniui silpnina imuninę sistemą. Galiausiai pastebimas limfmazgių pabrinkimas, svorio kritimas, karščiavimas, viduriavimas ar kosulys. Galima užtikrinti gerą gyvenimo kokybę Sergant ŽIV galima kokybiškai gyventi ne vienus metus, bet tam būtina laiku nustatyti diagnozę.
