Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas akušeris-ginekologas, docentas Mindaugas Šilkūnas pataria moterims ilgai nedelsti ir dėl miomų gydymo pasitarti su profesionaliu ginekologu. Nuo 2017 m. į Valstybinės ligonių kasos kompensuojamųjų vaistų sąrašą yra įtraukti naujos kartos pažangūs vaistai, kurie padeda efektyviai gydyti miomas be chirurginio įsikišimo.
– Pasaulio sveikatos statistikos duomenimis, 30–40 proc. vaisingo amžiaus moterų aptinkama miomų, beveik pusei jų pasireiškia sveikatai ar vaisingumui pavojingi simptomai. Kuo grėsminga ši liga ir kaip ją atpažinti?
– Miomos – tai nepiktybiniai gimdos augliai, kuriems susidaryti didžiausios įtakos turi gimdos raumeninių ląstelių genetiniai pokyčiai, moters organizme besigaminančių lytinių hormonų estrogenų ir progesterono disbalansas, taip pat imuniteto sutrikimai, paveldimumas, aplinkos užterštumas, antsvoris. Paprastai miomos formuojasi 30–50 metų moterims, nors pasitaiko ir jaunesnėms. Ši liga vargina vaisingo amžiaus moteris, po menopauzės miomos nustoja vystytis ir dažniausiai išnyksta.
Gali būti, kad moters organizme vystosi ne viena, bet keletas miomų, jos gali augti skirtingose vietose – gimdos sienelėje, jos vidinėje arba išorinėje pusėje. Nuo miomos padėties ir dydžio priklauso moters jaučiami simptomai, taip pat gydymo būdas.
Dažniausias požymis, su kuriuo susiduria moterys, – labai gausus kraujavimas menstruacijų metu ir nereguliarios, ilgai trunkančios, skausmingos menstruacijos. Toks kasmėnesinis nukraujavimas savo ruožtu sukelia anemiją (mažakraujystę), moterį kankina nuolatinis nuovargis ir silpnumas, kartais dusulys. Menstruacijų metu tokios moterys linkusios izoliuotis, vengia eiti netgi į darbą, nes dažnai joms tiesiog nepavyksta suvaldyti intensyvaus kraujavimo. Miomos taip pat gali būti nevaisingumo priežastis. Į gimdos ertmę augančios miomos neleidžia įsitvirtinti kiaušinėliui arba užtveria kiaušintakius. Kartais miomos sukelia nėštumo komplikacijų, gali lemti savaiminį persileidimą arba priešlaikinį gimdymą.
Miomos gali pasireikšti ir kitais simptomais – dubens srities, strėnų, apatinės nugaros dalies, netgi kojų skausmu, tempimu, maudimu. Šie nepiktybiniai augliai gali užaugti iki 10 kg ir pradėti spausti aplinkinius organus (didžiausia mioma svėrė net 25 kg). Jeigu spaudžiama šlapimo pūslė, moteris dažniau šlapinasi, jeigu tiesioji žarna – kenčia nuo vidurių užkietėjimo ir skausmo tuštindamasi. Didesnė mioma gali užspausti mažojo dubens kraujagysles ir sukelti venų trombozę.
– Miomų gydymas asocijuojasi su gimdos pašalinimo operacija, kuri dažnai moteriai reiškia moteriškumo pabaigą. Gal todėl dalis moterų stengiasi atkentėti ir nesikreipia pagalbos į gydytojus?
– Pirmiausia norėčiau paraginti visas moteris reguliariai kasmet apsilankyti pas ginekologą. Geriausia būtų turėti nuolatinį gydytoją, kuriuo pacientė pasitikėtų, lengviau atsivertų, antra vertus, gydytojas matytų ligos eigą, tyrimų duomenis, greičiau pastebėtų netipinius pakitimus ir galėtų skirti efektyvų gydymą.
Paprastai miomos nustatomos ginekologinės apžiūros metu, taip pat atliekant ultragarsinį gimdos tyrimą, išskirtiniais atvejais – tiriant magnetinio rezonanso tomografu. Dalis miomų moters organizme tūno tyliai, nesukeldamos jokių simptomų, dažniausiai jos paliekamos stebėti. Jeigu miomos didelės, sparčiai auga, kelia grėsmę moters sveikatai, vaisingumui arba smarkiai apsunkina moters socialinį gyvenimą, taikomas gydymas.
Priklausomai nuo moters amžiaus, noro susilaukti vaikų, miomos dydžio, jų kiekio ir vietos, kur formuojasi, gali būti paskirtas medikamentinis gydymas, nechirurginė procedūra, kai užblokuojamos miomą maitinančios kraujagyslės, arba operacija. Atliekamos kelių rūšių operacijos – histerektomijos arba miomektomijos. Histerektomijos metu pašalinama gimda, kartais ir kiaušidės.
Miomektomija yra labiau organizmą tausojanti operacija, jos metu šalinamos tik miomos ir išsaugoma galimybė moteriai pastoti ateityje, bet ši operacija negarantuoja, kad laikui bėgant neužaugs naujų miomų. Chirurginės procedūros skiriamos tik tuomet, kai medikamentinis gydymas nėra veiksmingas, miomos didelės, o jų sukeliami simptomai kelia grėsmę moters sveikatai. Deja, gimdos pašalinimas neretai moteriai sukelia psichologinę įtampą, menkavertiškumo kompleksą, nes gimda mūsų sąmonėje yra moteriškumo simbolis.
– Miomoms gydyti skiriami hormoniniai vaistai dažnai turi gana stiprų šalutinį poveikį. Kaip žinoti, kada dar galima vartoti vaistus, o kada jau reikia operacijos?
– Labai svarbu, kad moterys nesiimtų savigydos, nepradėtų vartoti draugėms, kaimynėms skirtų vaistų. Gydymą turi skirti ir prižiūrėti profesionalus specialistas. Ligi šiol medikamentinis gydymas buvo skirtas miomų sukeliamiems simptomams slopinti.
Hormoniniai kontraceptikai sumažina miomų sukeltą stiprų kraujavimą, bet negydo pačios ligos – miomos nesumažėja ir neišnyksta. Vartojant gonadotropinus atpalaiduojančių hormonų agonistus (GnRHa), miomos mažėja, jų sukeliami simptomai silpnėja. Šie medikamentai sumažina lytinių hormonų kiekį organizme, todėl moteriai pasireiškia klimakterinio periodo simptomai, kaip šalutinis poveikis – kaulų tankio sumažėjimas, todėl šio medikamento negalima vartoti ilgiau nei pusmetį.
Deja, baigus kursą, miomos greitai atauga iki buvusio dydžio. Todėl iki 2012 m. taikytas medikamentinis gydymas taip pat nebuvo labai efektyvus ir dažnu atveju gimdos miomas reikėdavo šalinti chirurginiu būdu.
– Europos Sąjungoje 2012 m. užregistruotas vaistas selektyvusis progesterono receptorių moduliatorius ulipristalio acetatas jau įtrauktas į Lietuvos valstybinės ligonių kasos kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Ar jis skiriamas visoms moterims, kenčiančioms nuo miomų?
– Ulipristalio acetato klinikiniai rezultatai iš tiesų nuteikia labai pozityviai – vaistas efektyviai gydo gimdos miomas, jam nebūdingas šalutinis poveikis, kaip ligi šiol miomoms gydyti naudotiems hormoniniams vaistams. Tyrimai rodo, kad ulipristalio acetatas labai greitai, beveik per savaitę, sustabdo kraujavimą, padeda gydyti geležies stokos anemiją. Moterų savijauta ir gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja, dėl miomų kankinęs skausmas faktiškai dingsta.
Po kelių gydymo kursų miomos sumažėja apie 60 proc., o nutraukus medikamento vartojimą, miomų tūris neatsistato, jų mažėjimas stebimas dar iki pusės metų. Iš pradžių šis vaistas buvo skirtas ikioperaciniam miomų gydymui, o 2015 m. jo apraše atsirado indikacija – ilgalaikis gimdos miomų gydymas. Dažnu atveju po 2–4 vaisto vartojimo kursų nebereikia ir operacijos. Ulipristalio acetatas skiriamas vaisingo amžiaus moterims (nuo pirmųjų mėnesinių iki menopauzės), kurioms diagnozuotos gimdos miomos su vidutiniais ir stipriai išreikštais simptomais.
Kadangi vaistas yra naujas, jis kol kas brangus, todėl labai pagirtina, kad Lietuva neatsilieka nuo Vakarų Europos šalių ir kompensuoja moterų gydymą šiais pažangios technologijos, organizmą tausojančiais ir svarbiausia – efektyviais vaistais.
