Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos pirmininkė gydytoja Violeta Jonaitienė paneigė kai kuriuos mitus, dėl kurių moterys drovisi ieškoti pagalbos.
„Makšties sausumas neretai sutrikdo normalų lytinį gyvenimą, gali sukelti skausmą šlapinantis, uždegimines reakcijas, tačiau neretai moterys praveria gydytojo kabineto duris tik tada, kai jau būtinas rimtas gydymas, – įspėjo V.Jonaitienė.
- Makštis yra kaip uždara ekosistema, kurioje bakterijos tarpusavyje sutaria, palaikydamos normalią pH terpę – rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Kas ją sutrikdo?
Tai lemia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, sumażėjęs moteriškų lytinių hormonų estrogenų kiekis.
Artėjant menopauzei – prasidėjus šiam procesui ir vėliau – plonėja makšties epitelis, mažėja sienelės elastingumas, susidaro mažiau gleivių, todėl makštis sausėja ir tampa labiau pažeidžiama.
Šis negalavimas taip pat susijęs su kiaušidžių šalinimo operacija, nes kiaušidės yra pagrindinis estrogenų šaltinis.
Po žindymo krūtimi taip pat pakinta estrogenų kiekis, todėl pagimdžiusios moterys irgi gali skųstis makšties sausėjimu.
Vėžiu sergančios moterys, kurioms taikomas spindulinis gydymas ar chemoterapija, neretai kenčia nuo makšties sausumo kaip pašalinio poveikio.
Dar viena grupė moterų, dažniausiai jaunų, kurios susiduria su šiuo negalavimu, kenčia dėl savo įpročių – uolios intymios higienos. Pavyzdžiui, plauna makštį muilu, sodos tirpalu, nors taip negalima elgtis, naudoja daug įvairių intymios higienos priemonių, išbalasuodamos normalią makšties mikroflorą.
Kai kurios moterys mėgsta rinktis įvairių medžiagų ir kvapų turinčius įklotus, nors tai gali išprovokuoti neapgeidautinas alergines reakcijas: gausesnes išskyras, gleivinės paraudimą, sausumą.
„Tokias moteris vadinu švaruolėmis, nors jos netinkamai vartoja intymiai higienai skirtas priemones“, – sakė gydytoja V.Jonaitienė.
Dažnai stresą patiriančias moteris taip pat gali varginti makšties sausumas, nes stresas silpnina imunitetą ir turi įtakos makšties mikroflorai.
– Ką galite moterimis patarti?
– Makštis turi kvėpuoti, todėl jaunoms moterims primenu nenešioti sintetinių kelnaičių, taip pat stringų. Moksliniai tyrimai įrodė, kad kelnaitės su juostele padeda atsirasti bakterinei vaginozei.
Ši liga prasideda deginimo jausmu, nemaloniu žuvies kvapu, sausumu, noru dažniau šlapintis. Savo pacientėms primenu, kad stringus geriausia nešioti tik tam tikromis progomis.
Kai kas gali juoktis, kad grįšime prie močiučių mados, kai apatinis trikotažas nebuvo toks kuklus. Tačiau ankstesnės kartos moterys žinojo, kad siūti kelnaites iš medvilės kur kassveikiau nei iš sintetinių audinių, nes tai nesukelia prakaitavimo.
– Kaip keičiasi makšties terpė su amžiumi?
– Makštyje yra gerųjų laktobakterijų, kurios apsaugo nuo blogųjų bakterijų, pakliuvusių iš kitų kūno vietų.
Gerosios bakterijos palaiko rūgštinę terpę, o tai kliūtis infekcijai. Tačiau su amžiumi makšties terpė šarmėja, nes mažėja gerųjų laktobakterijų.
Jų vietą užima blogosios bakterijos, pavyzdžiui, žarnyno lazdelė E.coli. Tai – bakterija, kuri įprastai randama žmogaus žarnyne. Bet patekusi į makštį, ji gali pridaryti bėdų.
Dėl blogųjų bakterijų anaerobų gali vystytis simptominiai ir nesimptominiai atrofiniai makšties uždegimai (vaginitai).
Menopauzinį atrofinį vaginitą lemia estrogenų sumažėjimas. Dėl šios priežasties pakinta makšties audiniai (plonėja gleivinė, mažėja elastingumas), didėja kraujagyslių pralaidumas, silpnėja imuninis atsakas. Makšties terpės pH pasidaro šarminis – šis rodiklis būna apie 6.
Naudojant preparatus, kurių sudėtyje yra estrogenų, pavyzdžiui, žvakutes, kremus, gelius, ar taikant pakaitinę hormonų terapiją, rūgštėja makšties terpė, jos pH sumažėja iki 4,5.
– Ar blogas išskyrų kvapas gali ką nors išduoti?
– Pajutusios prastą išskyrų kvapą,ne visos moterys susimąsto, kodėl taip yra.
Daug kas priklauso nuo charakterio, pavyzdžiui, kantrios moterys ateina pas gydytoją tada, kai negalavimai kamuoja du ar tris mėnesius.
Iš tikrųjų savijautą įmanoma pagerinti nesudėtingomis priemonėmis, tačiau nereikia laukti, kol negalavimai įsisenės.
Jei jaučiamas nemalonus žuvies kvapas, tai – vienas iš bakterinės vaginozės požymių. Jaunesnėms moterims nemalonus kvapas gali savaime išnykti. Yra žinoma, kad fiziologiškai laktobakterijų sumažėja prieš mėnesines ir po jų. Jei negalavimas užsitęsia, reikia kreiptis į gydytoją.
Kartais užtenka paprasčiausių žvakučių, kurių sudėtyje yra laktobakterijų. Moteris gali profilaktiškai kartą per savaitę įsidėti tokią žvakutę į makštį.
Pasaulyje šiuo metu atgimsta pakaitinė hormonų terapija, kuri skiriama brandaus amžiaus moterims.
Šio gydymo esmė – moters organizmas papildomai praturtinamas lytinių hormonų – estrogenų. Tai – veiksmingas būdas išvengti makšties sausėjimo.
Šiuo metu yra daug ir kitų priemonių makšties sausumui gydyti, pavyzdžiui, žvakutės su hialurono rūgštimi, kurių sudėtyje gali būti vitamino E, taip pat įvairių augalinių ir riebalinių medžiagų.
Yra drėkinamųjų žvakučių ir kremų su pieno rūgštimi ir lipidais, taip pat liubrikantų, kurie tik suvilgo makšties gleivinę. Kiekviena moteris gali pasitarti su gydytoju, kokią priemonę geriausiai pasirinkti.
– Kokių dar naujovių moterims gali pasiūlyti šiuolaikinė medicina?
– Yra dar vienas makšties sausėjimo gydymo metodas, populiarus Europoje ir prieinamas Lietuvoje. Tai – frakcinio CO2 lazerio terapija.
Tai – neinvazinis gydymas, kurio dėka makštyje pagausėja laktobakterijų ir normalios mikrofloros. Dėl lazerio poveikio rūgštėja makšties terpė.
Šis metodas tinka gydyti bakterinę vaginozę, makšties grybelinę infekciją, anaerobinį vaginitą. Į makštį įvedamas lazerio antgalis, viena procedūra trunka 10 -15minučių.
Yra rekomenduojamos 3 procedūros kas 4 savaites, po metų lazerio terapija gali būti vėl kartojama.
Lazeris suardo seną kolageną – baltymą, kuris sintetinamas natūraliai organizme. Vietoj jo susidaro naujas kolagenas.
Tai padeda stiprinti makšties gleivinę, atkurti jos sienelės elastingumą, taip pat išvengti šlapinimosi sutrikimų. Pastaruoju metu toks gydymas ypač populiarus Italijoje.
