PSO teigė, kad kas trečias žmogus yra ligos infekuotas, o kas dešimtas ja suserga. Vis dėlto, pasak gydytojos, šie skaičiai turėtų būti didesni, nors tikslių duomenų nėra – Lietuvoje jau daug metų nebuvo atliktas epidemiologinis tyrimas, kuris parodytų, kiek iš tiesų yra infekuotų asmenų.
„Nors, PSO duomenimis, kas trečias pasaulyje gyvenantis asmuo yra infekuotas šia liga, manau, Lietuvoje šis skaičius turėtų būti didesnis. Žinoma, aklai teigti negalima, kadangi jau daugelį metų nebuvo atliktas epidemiologinis tyrimas, galintis atskleisti, kokia yra reali situacija.
Taip pat reikia atskirti, ką reiškia infekuotas ir ką sergantis asmuo. Vienas organizme turi užkratą, kuriuo apkrėsti kitų asmenų negali, be to, nebūtinai vėliau šia liga suserga. Kitas, atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo, yra tarsi epidemijos židinys, keliantis pavojų kiekvienam su juo kontaktą turėjusiam žmogui“, – kalbėjo medikė.
Dėl sergančiųjų slapstymosi miršta nekalčiausi
Pasak gydytojos E.Davidavičienės, vienintelė veiksminga ligos prevencija yra visiškas šia liga sergančių asmenų išgydymas. Negydomi arba iki galo nepasveikę asmenys kelia grėsmę aplinkiniams, o ypač šeimoms nariams, tarp jų ir vaikams.
„Į VUL Santariškių kliniką buvo paguldyta sunkiai serganti mergaitė, kurios ligos vis nepavyko nustatyti. Ji nereagavo į jokius vaistus, o būklė vis prastėjo, nors plaučiai pakitimų neturėjo, jų buvo aptikta kituose vidaus organuose.
Buvo atlikta gausybė tyrimų ir galiausiai nustatyta ekstrapulmoninė tuberkuliozė, kai liga, priešingai nei daugeliu atvejų, paveikia ne plaučius, o kitus organus. Deja, dėl sunkios mergaitės būklės gyvybės išgelbėti nepavyko.
Galiausiai išaiškėjo, kad mergaitė apsikrėtė savo namuose, kadangi motina slėpė, jog iš kalėjimo grįžęs sugyventinis sirgo atvira plaučių tuberkulioze. Toks slapstymasis nieko gero niekuomet neduos, nes liga yra linkusi plisti, ją privaloma gydyti, o laiku sužinojus apie sugyventinio ligą būtų buvusi didesnė tikimybė išgydyti ir pacientę“, – nesenus įvykius prisiminė E.Davidavičienė.
Medikė pabrėžė, kad labai svarbu steigti būtent tuberkuliozei gydyti skirtus stacionarus, kurių palatose negulėtų daugiau nei 2 asmenys. Taip pat šiuo metu tobulinami ambulatorinio gydymo metodai. E.Davidavičienė pabrėžė, kad atvira ligos forma sergantys pacientai turėtų būti izoliuoti nuo visuomenės, kol tyrimai neįrodys, jog visiškai pasveiko. Ypač daug atvira plaučių tuberkulioze sergančių asmenų yra tarp buvusių kalinių, kurie neretai nebaigia pradėto gydymo.
„Ne vienas ir ne du atvejai mums įrodė, jog itin sunku gydyti buvusius kalinius, kurie atsisako medicos pagalbos. Kai kurie iš jų nurodo klaidingus adresus ir išleisti į laisvę gyvena visai kitoje vietoje, nei žadėjo. Žinoma, iki išleidimo į laisvę jiems taikomas atitinkamas gydymas, o paleidimo atveju kiekvienas buvęs kalinys informuojamas ir nukreipiamas į medikus, kur turėtų tęsti pradėtą gydymą. Tačiau, ką galime padaryti, jeigu asmuo ne tik nepasirodo, bet jo net negalime rasti“, – apgailestavo E.Davidavičienė.
PSO iškelti tikslai atrodo nerealūs
Europos Sąjungos nustatytas sergamumo vidurkis 100 tūkst. gyventojų yra 11 atvejų. Lietuvoje šis skaičius yra net 4 kartus didesnis ir siekia 45 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Kaip teigė gydytoja E.Davidavičienė, šie skaičiai jau kelerius metus negerėja, nors PSO reikalavimuose skelbiama, kad kiekvienais metais susirgimų skaičius mažėtų 5 proc.
Tai patvirtino ir pastarųjų kelerių metų bakteriologiniais tyrimais patvirtintų tuberkuliozės atvejų skaičius. Lietuvoje 2012 metais šia liga sirgo 983 asmenys (33 atvejai 100 tūkst.), 2013 m. – 1006 asmenys (34 atvejai 100 tūkst.), 2014 m. – 944 (32,1 atvejis 100 tūkst.), 2015 m. – 894 (31 atvejis 100 tūkst.), o 2016 m. sirgo 880 (apie 30 atvejų 100 tūkst. gyventojų).
PSO visoms valstybėms yra iškėlusi tikslą – iki 2025 m. net 75 proc. sumažinti 2015 m. užregistruotą susirgimų skaičių, o iki 2035 m. išnaikinti šią ligą. Deja, gydytoja E.Davidavičienė į situaciją žvelgia realistiškai.
Pasak medikės, nepaisant kilnių tikslų, didžiausia atsakomybė tenka ligoniui. Be to, privalu ne tik laiku kreiptis į medikus, bet ir baigti pradėtą gydymą. Tik tokiu būdu galima sukontroliuoti ligos plitimą.
„Lietuvoje medikai yra pajėgūs išgydyti šią ligą, tačiau jie nedaug gali padaryti, jeigu asmuo atsisako kreiptis pagalbos ar nutraukia pradėtą gydymą. Jeigu ligonis nenorės, jis ir nesigydys.
Dar visai neseniai apie tuberkuliozės simptomus skaičiau paskaitą vieno Lietuvos rajono socialiniams darbuotojams, kurie dirba su socialinės rizikos grupės šeimomis, tam, kad būtų užtikrinta informacijos sklaida, specialistai informuoti, kaip vienu ar kitu atveju elgtis.
Deja, sužinojau, kad kai kurie galbūt sergantys asmenys socialinių darbuotojų ne tik neįsileidžia, bet ir gali pagrasinti, įsižeisti dėl jų dėvimų kaukių. Tačiau svarbu suprasti, kad darbuotojai turi apsisaugoti nuo galimo užkrato“, – svarstė E.Davidavičienė.
Simptomai primena gripą
Pažeidžiamiausi yra asmenys, kurių smarkiai nusilpusi imuninė sistema. Tai vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, autoimuninėmis ligomis ar ŽIV sergantys asmenys. Gydytoja teigė, jog pastarieji turėtų būti ypač budrūs ir tyrimus dėl tuberkuliozės profilaktiškai atlikti kiekvienais metais.
„Tuberkulioze apsikrečiama bendraujant su atvira forma sergančiu asmeniu, su juo kalbantis, bučiuojantis, tačiau tikrai ne spaudžiant ranką. Paprastai ligos inkubacinis periodas, kurio metu nepasireiškia jokie simptomai, gali užtrukti iki 5–6 metų. Tačiau žmogaus imunodeficito virusu sergančių asmenų organizme liga išsivysto vos per metus, todėl tikrintis yra būtina.
Taip pat reikėtų nepamiršti ir neignoruoti ligos simptomų, kurie neretai būna klaidinantys, kadangi primena gripą ar plaučių uždegimą“, – pabrėžė E.Davidavičienė.
