Prieš kelias dienas viešai nuskambėjusi idėja, jog Lietuvos gėjai ir lesbietės norėtų atskirų gydymo įstaigų netradicinės orientacijos atstovams, sulaukė prieštaringų vertinimų.
O patiems LGBT atstovams sukėlė šypseną. „Situaciją galime vadinti – pasiklydę vertime“, – paklaustas šypsosi Lietuvos gėjų lygos (LGL) žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius.
Pas medikus lankytis ne visuomet malonu
„Mūsų vadovas Vladimiras Simonko, duodamas interviu žurnalistams, kalbėjo apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atsižvelgiant į konkrečius LGBT asmenų poreikius.
Pavyzdžiui, kai homoseksualūs vyrai eina tikrintis dėl lytiškai plintančių ligų, jiems tai labai jautri ir sudėtinga tema. Todėl viskas vyktų kur kas paprasčiau, jei sveikatos priežiūros specialistai turėtų tam tikrų specifinių žinių.
Buvo paminėti „LGBT friendly“ kabinetai. Tai nereiškia, kad mes norime atskirų gydymo įstaigų. Tiesiog norėtųsi, kad medikai, medicinos personalas būtų pasiruošę dirbti su šita populiacijos dalimi, jei galima taip pasakyti“, – teigė T.V.Raskevičius.
Iš tiesų nemažai homoseksualių žmonių jaučia baimę lankytis pas medikus dėl netolerantiško požiūrio į seksualines mažumas, o dėl tokios baimės gali pradėti plisti ligos.
Signalų apie tokią grėsmę jau gaunama iš užsienio. Štai prieš kelias savaites Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informavo apie šiuo metu Europoje tarp vyrų plintantį virusinį hepatitą A.
„Įtampos dėl hepatito A paplitimo Europoje šiuo metu mes nejaučiame, tačiau manome, kad seksualinė sveikata taip pat yra visiškai normali tema, kuria turime su savo bendruomenės nariais bendrauti.
Man pačiam yra tekę eiti tikrinis ir žinau, kokį stresą tai sukelia. Niekada nežinai, koks į tave bus požiūris. Visa laimė, man teko lankytis ten, kur reakcija buvo kana neutrali, viskas gerai. Tačiau mes gyvename įelektrintoje socialinėje atmosferoje, todėl visuomet tikimės blogiausio: kad prasidės nepagarbios replikos ar kreivai žiūrės. O juk norėtųsi, kad į tave žiūrėtų pagarbiai, kaip į bet kurį kitą pacientą“, – kalbėjo Lietuvos gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius.
LGBT draugiškų kabinetų stoka – ne vienintelis trūkumas
Ar LGBT draugiški kabinetai – vienintelis trūkumas lietuviškoje sveikatos sistemoje netradicinės orientacijos asmenims? Pasak T.V.Raskevičiaus, apskritai reikėtų suprasti, kad LGBT žmonės turi tam tikrų specialiųjų poreikių.
„Kalbėti turime ne vien apie seksualinę reprodukcinę vyrų sveikatą. Pavyzdžiui, psichiatrai arba psichologai – yra labai kompetetingų specialistų, tačiau yra ir labai liūdnų istorijų.
Tuomet, pavyzdžiui, ginekologija. Kai moteris eina tikrintis pas gydytoją ginekologą, daroma prielaida, kad jos turi heteroseksualių santykių. Todėl, pavyzdžiui, siūloma skiepytis nuo gimdos kaklelio vėžio.
Ne visi specialistai privalo turėti specialių žinių, tarkime, odontologui nesvarbu, tu LGBT ar ne. Tačiau kai kuriose srityse reikia kryptingai dirbti su medicinos srities studentais ir šiuo metu praktikuojančiais medikais, kad jie būtų susipažinę su šia socialine problematika.
Nereikia preziumuoti, kad visi žmonės heteroseksualūs, tiesiog turėti galvoje, kad jų būna ir neheteroseksualių.
Čia mes kalbame apie bendrąsias problemas, o dar viena vis dar nepajudinta sritis – lyties keitimas. Tai labai glaudžiai susiję su medikų bendruomene. Apmaudu, tačiau medikai kol kas menkai pasiruošę dirbti su šia populiacija. Žinoma, tai konkreti, siaura problema“, – pasakojo T.V.Raskevičius.
Lyties keitimo operacijų aprašas nugulė stalčiuose
Portalas lrytas.lt primena, kad prieš dvejus metus Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos buvo susirūpinusios lytį pakeisti norinčių asmenų teisėmis.
Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos tuo metu siūlė įteisinti lyties keitimo operacijas Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos ministerijoje jau buvo parengta tvarka, kaip būtų gydomas lytį pakeisti pageidaujantis asmuo. Buvo kalbama, kad pirmiausia lytį keisti norintiems asmenims būtų siūloma psichologinė pagalba. Vėliau sektų hormonų terapija su endokrinologo priežiūra ir galiausiai chirurginis lyties keitimas.
Psichologo, psichiatro, endokrinologo pagalba būtų vienodai apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, o chirurginę operaciją tektų apmokėti patiems.
Ši diskusija buvo kilusi po to, kai prieš aštuonerius metus bylą dėl draudimo keisti lytį Europos žmogaus teisių teisme pralaimėjusi Lietuva buvo įpareigota arba per tris mėnesius priimti įstatymą, arba susimokėti 40 tūkst. eurų baudą.
Tačiau T.V.Raskevičius teigia, kad per dvejus metus valstybiniu lygmeniu vis dar niekas nepajudėjo iš vietos.
„Susibūrė tik privačiai tokius asmenis konsultuojančių medikų bendruomenė: plastikos chirurgų, endokrinologų, kurie pradeda teikti šias sveikatos priežiūros paslaugas“, – portalui lrytas.lt pasakojo LGL atstovas.
Grįš prie svarstymų
Tačiau iš karto po pokalbio paaiškėjo, kad Vyriausybė trečiadienį dviem ministerijoms vėl pavedė iki rugsėjo parengti projektus, kurie įtvirtintų galimybę Lietuvoje keisti lytį. Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos įpareigotos pateikti teisės aktus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų.
Ministrų kabinetas, BNS duomenimis, tokį nurodymą davė apsvarstęs Vyriausybės atstovės Europos žmogaus teisių teisme 2016 metų veiklos ataskaitą.
„Tikimės, kad bus galų gale imtasi ryžtingesnių veiksmų. Vyriausybės protokoliniame nutarime yra nurodyta data, iki kada turėtų būti parengti atitinkami teisės aktų projektai, – tai 2017 metų rugsėjo 1 diena“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vyriausybės atstovė Karolina Bubnytė.
Kaip ataskaitoje pažymi K.Bubnytė, Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas pernai birželį paragino Lietuvą priimti būtinus poįstatyminius aktus ir imtis visų būtinų priemonių teisės keisti lytį įgyvendinimui užtikrinti.
Civilinis kodeksas, kuriame numatyta galimybė keisti lytį, priimtas 2000 metais, bet realiai ši nuostata neveikia, nes nėra priimtų reikiamų įstatymų. Seimui ne kartą mėginta teikti su lyties keitimu susijusius įstatymų projektus, bet visi jie būdavo atmetami.
Praėjusių metų gruodį duodamas interviu BNS sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apie lyties keitimo operacijas sakė:
– Kita tema – lyties keitimas. Ar siūlysite tai įteisinti Lietuvoje?
– Nežinau. Iš tikrųjų tai yra jautri diskusija, ir aš žinau, kad yra bylos, bandoma išsireikalauti lyties keitimo procedūrą. Manau, kad tai yra ekspertų diskusijų objektas, kiek lyties keitimas apskritai yra efektyvi pagalbos priemonė. Aš tikrai nesu labai įsigilinęs į šituos klausimus, žinau, kad būna visokių istorijų, visokių atvejų, žmonės, chirurgiškai pakeitę lytį, nebūtinai būna dėl to laimingi, nebūtinai būna patenkinti tuo, kas atsitinka. Gal negražu tai lyginti su kokia nors plastikos chirurgija, bet žmogui tas apsisprendimas turi būti tikrai pasvertas ir tikrai aišku, kas iš to bus. Medicinoje yra principas pirmiausia nepakenkti. Ir aš neturiu šiandien tiek supratimo ir tiek analizės, kad galėčiau pasakyti, kiek tai yra racionalu, kiek valstybė turėtų už tai apmokėti, už kokias paslaugas apmokėti. Aš net nežinau, ar Lietuva apskritai pasirengusi tokius dalykus daryti, ar mes turime, kas tai darytų. Man čia yra daug klaustukų. Teks gilintis, kaip ir dėl visų klausimų, kurie visuomenei yra aktualūs. Jeigu jie yra aktualūs visuomenei, tai politikai privalo diskutuoti.
