Sostinėje pastarosiomis savaitėmis nerimsta legionelių skandalas. Dėl karštame vandenyje tūnojusių bakterijų anapilin iškeliavo trys senyvo amžiaus asmenys, įtariamas ir dar vienas legionelių sukeltos ligos atvejis.
Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją ir ėmėsi priemonių, kad užkratas būtų kuo greičiau sunaikintas: pastatuose atliekant termošoką, leidžiamas kone verdantis 80 laipsnių vanduo, tačiau ilgametę patirtį turintis energetikos specialistas Martynas Nagevičius, šiuo metu dirbantis energetikos konsultantu Lietuvoje ir užsienyje, sako, kad po terminio šoko teigiamų rezultatų turėsime tik porai savaičių. Vadinasi, pinigines vilniečiai, penkiolika minučių leisdami karštą vandenį, gali paploninti be reikalo.
– Terminiai šokai sostinės pastatuose atliekami visą savaitę. Ar tai bus veiksminga ir galėsime būti ramūs dėl iš čiaupų tekančio vandens?
– Kuriam laikui, porai savaičių.
– Tik porai savaičių?
– Na, taip. Legionelės susikaupusios kalkių nuosėdose, susidariusiose vamzdynuose. Termošoku jų iš ten neišvarysi. Reikia pašalinti tas kalkių nuosėdas. Visa ši informacija pateikta vienoje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ataskaitoje. Tai gana senas dokumentas, kur pateikta informacija, kaip turėtų būti naikinamos legionelės.
– Tai reiškia, kad kalkes reikėtų pašalinti iš vamzdynų cheminėmis priemonėmis...
– Taip, iš vamzdynų turėtų būti pašalintos kalkių nuosėdos. Kita vertus, net ir panaikinę kalkių nuosėdas problemos neišspręsime, jei toliau bus elgiamasi kaip dabar.
– Ką turite galvoje?
– Reikia nuolat palaikyti reikiamą karšto vandens temperatūrą ir kartu reikėtų įrengti tiekiamo vandens minkštinimo įrenginius. Juk kalkių todėl ir atsiranda, kad jų nėra. Tai labai keista, nes statant individualius namus apie tai pagalvojama, tai kaip ir taisyklė, o kai statomas daugiabutis – ne.
Yra ir kita bėda. Šilumos mazgų administratoriai siekia susimažinti šildymo sąnaudas. Kuo geriau sugebi reguliuoti mazgą taip, kad tos sąnaudos būtų mažesnės, tuo esi geresnis administratorius.
– Kaip galima sumažinti tas sąnaudas?
– Kaip galima sumažinti šilumos poreikį? Tiesiog sumažini karšto vandens temperatūrą. Tuomet šilumos poreikis sumažėja dvejopai. Pirmiausia, cirkuliaciniame vamzdyne sumažėja nuostolis, antra, kai sumažini karšto vandens temperatūrą, tuomet padidėja karšto vandens suvartojimas kubiniais metrais.
Pavyzdžiui, rankas plaunate 30 laipsnių vandeniu, tuomet natūralu, kad jei iš karšto vandens vamzdžio atkeliauja 60 laipsnių vanduo, tu jį maišai su šaltu vandeniu ir karšto išleidi nedaug. O jeigu vanduo 40 laipsnių, tuomet ir leidi vien iš karšto vandens čiaupo.
– Tuomet tų kubinių metrų karšto vandens prisisuka daug...
– Taip. O kaip mūsų daugiabučiuose apskaičiuojamos šilumos sąnaudos? Dažniausiai yra vienas įvadinis skaitiklis, kuris rodo, kiek ateina kilovatvalandžių šildymui iš šilumos tinklų, tada paimama, kiek kubinių metrų karšto vandens atbėgo, jis padauginamas iš norminio šilumos kiekio kubiniam metrui. Šis yra apskaičiuojamas, kiek reikėtų šilumos, jei vandenį pašildytum iki 55 laipsnių. Jei vandens temperatūra realiai yra mažesnė, o kiekis didesnis, tuomet didesnį kiekį padaugini iš norminio ir išeina, kad karštam vandeniui priskaičiuojamas didelis šilumos kiekis, o šildymui lieka mažesnis.
Kai tokie orai kaip dabar, gali padaryti net taip, kad šildymui iš viso beveik nieko neliktų. Taigi už šildymą realiai daugiausia sumoka tie, kurie daugiausia prausiasi, suvartoja daugiausia karšto vandens.
O administratorius šaunuolis – gerai tvarkosi, nors realiai šilumos kiekis nesumažėja.
Tiesa, yra ir dar viena problema...
– Kokia gi dar?
– Jei šalto vandens vamzdžiai neizoliuoti ir eina greta taip pat neizoliuotų karšto vandens vamzdžių, išeina taip, kad bėgant karštam vandeniui per visą namo sistemą šaltas vanduo sušyla. Jei nutinka taip, kad jis sušyla daugiau nei iki 20–25 laipsnių, ir šalto vandens vamzdyne pradeda veistis legionelės. Tačiau čia reikėtų daryti analizę. Manau, kad tokie atvejai turėtų būti reti.
– Tai jei šaltas vanduo virtuvėje, pavyzdžiui, nebėga, bėga gana šiltas?
– Pamatuokite vandens temperatūrą: jei šalto vandens temperatūra didesnė nei dvidešimt laipsnių, kyla pavojus. O bet kuris vanduo garuoja prie 0 laipsnių.
Portalas lrytas.lt primena, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSV) direktoriaus pavaduotojas Raimondas Vaidginas yra sakęs, jog jei termošokas nebūtų veiksmingas, būtų imamasi cheminių priemonių.
Šiuo metu vandens mėginiai rodo, kad legioneliozė trijuose infekuotuose pastatuose yra suvaldyta, tačiau, remiantis M.Nagevičiaus suteikta informacija, nežinia, kas laukia po poros savaičių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nurodo, kad aptikus legionelių karšto vandens sistemoje būtina visą sistemą išvalyti ir dezinfekuoti vandens talpyklas. Legioneliozės sukėlėjas gali būti neutralizuojamas terminiu būdu arba dezinfekuojant autorizuotais biocidais. Vienas būdų yra chloravimas.
Kituose šaltiniuose nurodoma, kad įprastinės vandens paruošimo procedūros neužtikrina legionelių sunaikinimo ir todėl mažas šių bakterijų kiekis natūraliai randamas miesto geriamojo vandens tiekimo sistemose. Didelis nuosėdų kiekis vandentiekio sistemoje, mažas pratekančio vandens kiekis, nepakankamai aukšta vandens temperatūra skatina mikroorganizmų dauginimąsi. Legionelės tuomet yra apsupamos vienaląsčių mikroorganizmų ir tampa faktiškai nepasiekiamos ultravioletiniams spinduliams, chloravimui, ozonavimui ir kitiems metodams, kurie naudojami vandens paruošimo sistemose. Legionelės atsparios ir aukštos temperatūros poveikiui, jeigu tokia temperatūra būna trumpą laiką.
Apie ligą
Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusių šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius) dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina.
Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių. Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Šios ligos galima išvengti, jei nuolat būtų palaikoma ne žemesnė nei 50 laipsnių temperatūra visuose vartotojų čiaupuose, pažymi visuomenės sveikatos specialistai.
Apie ekspertą
Martynas Nagevičius 1993 metais įgijo šildymo ir vėdinimo inžinieriaus išsilavinimą, o 1995 metais – energetikos mokslų magistro išsilavinimą Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Savo darbo karjerą pradėjo dirbdamas Europos Sąjungos energetikos centre, vėliau dirbo Danijos konsultacinėje įmonėje „COWI Baltic“ energetikos inžinieriumi. 2002 metais įkūrė konsultacijas energetikos srityje vykdžiusią įmonę „Ekostrategija“, kuri iki 2007 metų tapo didžiausia šioje srityje Lietuvoje veikiančia kompanija. 2007 metais šią įmonę nusipirko tos pačios Danijos kapitalo kompanijos COWI A/S valdoma UAB COWI Lietuva. Šioje įmonėje nuo 2007 iki 2013 metų dirbo aplinkosaugos ir energetikos padalinio direktoriumi.
Šiuo metu dirba energetikos konsultantu, teikia konsultacines paslaugas valstybinėms institucijoms, energetikos kompanijoms, investuotojams Lietuvoje ir kitose valstybėse.
M.Nagevičius yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius.
