Pagrindinis užsikrėtimo būdas lytiniai santykiai. ELPKC pranešė, kad virusinio hepatito A susirgimai užregistruoti 13 Europos Sąjungos šalių: Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Manoma, kad susirgimo atvejų (ar protrūkių) galėjo būti daugiau nei buvo užregistruota.
Hepatito A virusas (HAV) sukelia kepenų uždegimą (virusinį hepatitą A). Šis virusas plinta fekaliniu – oraliniu būdu, t.y. juo užsikrečiama kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną, dažniausiai su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis (fekalijomis), ypač jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi.
Didžiausia rizika užsikrėsti šiuo virusu vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, yra oralinių lytinių santykių metu nuo užsikrėtusių partnerių. Daliai užsikrėtusiųjų ši liga nepasireiškia jokiais simptomais, todėl toks žmogus, pats nežinodamas, gali platinti ligą. Inkubacinis hepatito A periodas trunka 1–50 d. (dažniausiai 28 d.).
70 – 80 proc. suaugusiųjų infekcija pasireiškia išreikštais požymiais. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1–2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai VHA tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėnesių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 17 susirgimo ūmiu virusiniu hepatitu A atvejų, tarp kurių susirgimo atvejų (ar protrūkių) tarp vyrų turinčių lytinius santykius su vyrais užregistruota nebuvo, tačiau rizika užsikrėsti išlieka visiems, kurie nesirgo ar yra nepaskiepyti. Efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė – skiepai. Pasiskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.
