Kai Ridas gimė, Lietuvoje dar nebuvo praktikos tikrinti kiekvieno naujagimio klausą. Kai tėvai sužinojo, kad jų sūnus nieko negirdi, jam buvo vieneri.
Ridas – vienas iš 300 Lietuvos pacientų, kuriems galimybę girdėti suteikė svetimkūnis – klausos implantas.
Pirmoji operacija Ridui buvo atlikta sulaukus metų ir mėnesio, o antroji – dar po 8 mėnesių, nes tiek laiko prireikė, kol šeimai pavyko sukaupti lėšų antram implantui.
Prieš šešerius metus šalyje galiojo tokia tvarka, kad implantas kompensuojamas tik vienai ausiai.
„Kurį laiką nuėmus vieną aparatą nuo ausies, berniukas nereguodavo net į savo vardą. Todėl kitą pusę smegenų reikėjo įpratinti girdėti“, – pasakojo apie savo sūnaus vargus Rita Kryžanauskienė.
Viena implanto dalis – nešiojama ant ausies
Dabar Ridas niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Jis mėgsta muziką, lanko pramoginius šokius, kurių mokantis reikia įsiklausyti į rimtą. Jis mėgsta bendrauti ir pasakoti apie tai, ką veikia laisvalaikiu.
Mokykloje Ridui netenka klausytis kandžių pastabų dėl savo įgimtos ligos. Nuo mažens jis įpratęs, kad vieni žmonės nešioja akinius, kiti – ramentus, dar kiti – klausos aparatus.
Ridui nėra nepatogių klausimų. Jis moka išsisukti iš situacijos teisindamasis: „Aš kurčias, nieko negirdžiu“.
Ridas prie ausų prisikabina tik po laidelį, o aparatas tvirtinamas prie peties ir paslepiamas po drabužiais. Kadangi jis sunkus, augant vaikui gali nuleipti ausys.
Tai – išorinė implanto dalis, kurią pacientas turi nuolat nešioti. O kitą implanto dalį gydytojai įdeda šalia klausos nervo operacijos metu. Ji lieka visam gyvenimui.
Implantas paverčia aplinkos garsus elektriniu signalu ir siunčią jį į elektrodą, kuris būna įdėtas ties klausos nervu. Tokiu būdu klausos nervas stimuliuojamas elektriniu signalu. Šis signalas pasiekia smegenis, kur gimsta klausos pojūtis.
Rido tėvas viliasi, kad galbūt ateis toks metas, kai jų sūnui nebereiks išsiimti vienos implanto dalies ir bus patogiau gyventi. Bet Ridas būna nepatenkintas tokiomis kalbomis, nes norėtų retkarčiais nieko negirdėti.
„Mes, sveikieji, dažnai galvojame, kaip gera viską girdėti, o įgimtą kurtumą turintiems žmonės gali būti malonu kartais negirdėti triukšmo“, – pastebėjo R.Kryžanauskas.
Nuvedęs Ridą į šaudyklą jo tėvas stebisi, kad sūnui netrukdo triukšmas, nes jis gali išsiversti be išorinės implanto dalies.
Įgimtą kurtumą lemia genų pokyčiai
Klausos praradimas dažnai būna genetinės kilmės. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai gydytojams tenka operuoti abu negirdinčius vienos šeimos vaikus, nors jų tėvai neturi tokio sutrikimo.
Julius ir Aistė yra dvyniai, kurie gimė neišnešioti. Kol sutvirtėjo, kurį laiką jie praleido Vaikų ligoninės Neišnešiotų naujagimių skyriuje. Dėl dvynių kurtumo tėvams iš pradžių nebuvo jokių įtarimų. Kai durys trinktelėdavo, atrodydavo, kad dvyniai girdi, bet iš tikrųjų jie reaguodavo tik į oro vibraciją.
Vien iš jų reakcijos ir kūno kalbos buvo sunku suprasti, kad jie nieko negirdi. Todėl buvo atlikta daug tyrimų, kol pavyko nustatyti įgimtą kurtumą.
Dvyniams gydytojai įsodino po du klausos apartus. Julius tokią operaciją ištvėrė sulaukęs 11 mėnesių, o jo sesuo – būdama 12 mėnesių.
Atvykęs į spaudos konferenciją su sūnumi Juliumi, kuriam greitai bus pusantrų metų, vilnietis Aidas Jurgaitis pasakojo, kad nei jis, nei jo žmona neturi kurčių giminaičių, bet abu su žmona laimėjo aukso puodą – atsidūrė tarp 25 procentų tėvų, kuriems gimsta negirdintys vaikai. Taip gali būti, jei abu tėvai yra kurtumą lemiančio geno nešiotojai.
Vyras dėkingas medikams, nes dvyniams atliktos operacijos iš esmės pakeitė ir jo šeimos gyvenime.
Dabar dvyniai neatpažįstamai pasikeitė. Jie daug ko mokosi, pavyzdžiui, jei kažkas subraškėjo, tėvams reikia būtinai parodyti tą daiktą, o jei sudužo stiklas ir išgirdo garsą, mažyliai stengiasi suprasti kas yra stiklas, kodėl jis trapus.
Kurtumas nėra senatvės požymis
Implantas gali praversti ir brandaus amžiaus žmonėms, kuriems nusilpsta klausa ir jie nebegirdi.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas profesorius Eugenijus Lesinskas teigė, kad toks gydymas gali būti sėkmingai taikomas.
Vyriausias pacientas, kurį jis operavo, buvo 73 metų amžiaus, o vyriausias pacientas pasaulyje, kuriam buvo sėkmingai įdėtas klausos implantas, buvo 103 metų.
Klausos silpnėjimas yra natūralus procesas. Tačiau kai kuriems žmonės dėl genetinių ar kitokių priežasčių jis prasideda gerokai anksčiau.
Vakarų valstybėse pusė pacientų, kuriems įsodinamas ausų implantas, yra vaikai, o kitą dalį sudaro brandaus amžiaus asmenys, praradę klausą.
Tuo tarpu Lietuvoje, jei sulaukęs 70 metų žmogus apkurto, galvojama, kad tai – senatvė, net artimieji mano, kad nereikia operuoti tokio asmens.
„Lietuvoje nesame daug išoperavę vyresnio amžiaus žmonių dėl kelių priežasčių. Anksčiau valstybė tokiais atvejais nenoriai kompensuodavo implantus, kita vertus, pacientus stabdo ir operacijos baimė“, – pasakojo profesorius E.Lesinskas.
Priminė ir gamtos grožį
Kaip operacija gali pagerinti savijauta, pasakojo ir vienoje gydymo įstaigoje dirbanti vilnietė Nijolė. Ilgus plaukus mėgstanti nešioti moteris niekuo nesiskiria nuo savo kolegių, nors be išorinės aparato dalies, kurią slepia sruogos, ji nieko negirdėtų.
Moters klausa ėmė silpnėti nuo 1982 metų, persirgus nervo paralyžiumi. Pernai ji įsitikino, kad netgi nešiojant klausos aparatą pasidarė sunku bendrauti. Ji kreipėsi į Vilniaus universiteto Santariškių klinikų specialistus.
Atlikus audiogramą, medikė įsitikino, kad prasti rezultatai. Jai buvo įsodintas klausos implantas.
Atlikus operaciją suaugusiems, kurie nuo vaikystės nebuvo praradę klausos, nereikia reabilitacijos. Dažnai pakanka keliskart pareguliuoti aparatą, ir būna viskas gerai.
Toks svetimkūnis moteriai padėjo prisiminti, kaip čeža sausi lapai, kokius garsus leidžia svirpliai. Visa tai ji buvo seniai pamiršusi.
Gydymas prilygsta užsienio klinikoms
Profesorius E.Lesinskas vadino klausos implantą stebuklu, kuris prilygsta aklojo praregėjimui.
Pastaruoju metu Lietuvoje yra kompensuojami vaikams klausos implantai abiem ausims. Tokią operaciją reikia atlikti kuo anksčiau – kūdikiui sulaukus vos 10 mėnesių.
Lietuvoje tokie vaikai gydomi taip kaip ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Tuo tarpu Rytų Europoje dar nedaug šalių gali vienu metu įsodinti kurčiam kūdikiui po klausos implantą į abi ausis.
„Vienu metu gali būti atliekama abiejų ausų operacija, nes dirba kelios medikų komandos. Vilniaus universiteto Santariškių klinikų medikai iki šiol vieninteliai Baltijos šalyse, atliekantys tokias operacijas“, – pasakojo profesorius Eugenijus Lesinskas.
Po šios operacijos įgimtą kurtumą turintys vaikai pasiveja savo bendraamžius, jeigu jiems padeda tėvai ir surdopedagogai.
Klausos implantus turintiems vaikams nereikia lankyti kurčiųjų mokyklos, mokytis gestų kalbos.
