Pasak JAV mokslininkų, toks organo veiklos atstatymas gyvūnuose padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje bei gydyti diabeto sukeliamus simptomus. Žurnale „Cell“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad ši trumpalaikė dieta padeda „perkrauti“ organizmą. Tikimasi, kad toks atradimas padės priartėti prie diabeto gydymo.
Visgi, šia liga sergantys asmenys prieš laikydamiesi bet kokios naujos dietos turėtų pasitarti su mediku.
Tyrimo metu pelėms buvo duodamas kalorijų deficitą sukeliantis davinys, mėgdžiojantis iškrovos dietos besilaikančių žmonių mitybą. Paprastai tokia dieta trunka apie penkias dienas ir maitinamasi nedidelį kalorijų kiekį turinčiu maistu, vengiama angliavandenių bei riebalų.
Ši dieta gali šiek tiek priminti veganišką, kadangi jos metu vartojama daug riešutų bei įvairių sriubų, bet verta atkreipti dėmesį ir į suvartojamų kalorijų kiekį. Jis turėtų svyruoti tarp 800 ir 1100 per dieną.
Tokią iškrovos savaitę reikėtų kartoti kas mėnesį. Penkias dienas laikantis griežto mitybos režimo, likusias 25 dienas galima maitintis jums įprastu būdu. Anksčiau atlikti tyrimai netgi atskleidė, kad šitoks režimas gali padėti sulėtinti organizmo senėjimo procesą.
Tyrimų su gyvūnais metu taip pat paaiškėjo, kad toks pusbadis paskatino kasos beta ląstelių atsinaujinimą. Būtent šios ląstelės kraujyje aptinka cukrų ir, jo kiekiui pasiekus pavojingą ribą, išleidžia hormono insuliną.
„Manome, kad sukeliant trumpalaikį badą ir vėliau vėl normaliai maitinant peles, jų kasos ląstelės buvo priverstos persiprogramuoti, o tai paskatino net ir nebefunkcionuojančių organo sričių veiklos pagerėjimą“, – kalbėjo tyrimą atlikęs Pietų Kalifornijos universiteto dėstytojas Valteris Longas.
Toks atradimas reiškia, kad, siekiant išgydyti abiejų formų diabetą, buvo žengtas dar vienas žingsnis į priekį.
Kaip žinoma, I tipo diabetas kyla tuomet, kai organizmas dėl tam tikrų priežasčių pradeda naikinti beta ląsteles, o II dažniausiai sukelia ydingas gyvenimo būdas bei išsivystęs imunitetas insulinui.
„Manau, kad šis atradimas gali būti labai svarbus, kadangi pastebėjome, jog mitybos įpročiai, bent jau gyvūnų organizmuose, gali ne tik pagelbėti diabetu sergantiems žmonėms, bet ir jį gydyti. Moksliškai toks atradimas yra kone dar svarbesnis, kadangi įrodėme, jog tam, kad perprogramuotume ląstelių veiklą neturime atlikti jokių genetinių modifikacijų“, – kalbėjo mokslininkas.
Kai šios dietos laikėsi pats tyrėjas, jis per 5 dienas numesdavo vidutiniškai tarp dviejų ir keturių kilogramų svorio, kuris beveik pilnai sugrįždavo per kitų 25 dienų ciklą, kurių metu vyras maitindavosi normaliai.
Tačiau pasikeitę mitybos įpročiai turėjo ir ilgalaikį poveikį vyro sveikatai. Valteris pastebėjo, kad sumažėjo ne tik jo kraujospūdis, bet ir su įvairiomis vėžio formomis susijęs hormonas IGF-1.
Kiti dietą išbandę asmenys teigė, kad sumažėjo ir gliukozės kiekio kraujyje lygis. Tačiau, mokslininkai pabrėžė, kad bet kokios drastiškos dietos laikymasis turėtų būti aptartas su jų sveikatą prižiūrinčiu mediku.
„Mityba yra delikati tema. Mūsų vartojamas maistas daro tiesioginę įtaką visoms mūsų organizmo sistemoms, todėl tai, kas tinka vienam žmogui, kitam gali būti pavojinga“, – kalbėjo specialistas.
