Į lėtinę ligą nepanašu
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotojos Margaritos Valūnienės, vertinti, ar tai iš tiesų smurto pasekmė, medikai negali, tačiau abejonių kyla.
„Mergaitės būklė buvo kritiškai sunki, kaip ir buvo sekmadienį ir pirmadienį naktį. Vilčių, kad ji atsigaus, nebuvo. Prieš 24 valandas pradėtas smegenų mirties protokolas, mergaitės būklė buvo be dinamikos.
Smegenų mirties protokolas pradedamas, kai įvertinama širdies, plaučių veikla, kuri palaikoma specialiais aparatais. Šiuo metu mergaitės kvėpavimas palaikomas dirbtiniu plaučių ventiliatoriumi, o širdies veikla – medikamentais.
Kai nustatomi smegenų mirties požymiai, iki 48 valandų vykdomas smegenų mirties protokolas. Po šio laikotarpio paprastai nuo aparatų atjungti nereikia, nes situacija išsisprendžia savaime“, – trečiadienio rytą kalbėjo M.Valūnienė.
Ar trauma galėjo atsirasti savaime, pasak jos, sunku pasakyti. Medikams nežinoma mergaitės ligos istorija, tik žinoma, kad motina gyveno Kaune ir į Šiaulius atvyko palyginti neseniai. Mergaitės sveikatos būklės duomenys Respublikinėje Šiaulių ligoninėje turimi tik nuo sekmadienio. Mažylei buvo konstatuotas kraujavimas į smegenis, akių dugną.
„Tai dažniausiai vyksta dėl sukrėsto vaiko sindromo ar sumušimo. Galime vertinti tik paskutinių trijų dienų duomenis. Remiantis jais, nelabai panašu, kad tai galėtų būti lėtinės ligos padariniai“, – svarstė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja.
Kraujotakos sutrikimas ar kraujo išsiliejimas į smegenis galimas be traumos, tačiau yra kitų duomenų, kurie medikams leidžia abejoti, ar iš tiesų mergaitė nepatyrė smurto, pavyzdžiui, jau minėtas kraujo išsiliejimas į akių dugną.
„Ant kūno aptikta pavienių, labai mažų sunkiai vertintinų mėlynių, tarkime, smilkinio srityje. Tačiau jos galėjo atsirasti ir gaivinant. Išorinių kaukolės lūžių nėra“, – teigė gydytoja.
Mergaitė gimė neišnešiota. Pasak medikės, tai visuomet yra rizikos veiksnys, kai kalbama apie tolesnę sveikatos būklę. Tiesa, tokios fatališkos baigties tai dažniausiai nenulemia.
Kol kas įvertinti, ar tai sena hematoma, t.y. smegenų išsiliejimas įvyko anksčiau nei sekmadienį, – sunku, detaliai atsakyti medikai negali. Šį darbą palieka teismo medicinos ekspertams.
Ne visuomet pykčio pasekmė
Sukrėsto vaiko sindromas – ne visuomet yra nevaldomo tėvų pykčio pasekmė. Jis ištinka ir dėl netyčinio smurto, pavyzdžiui, taikant įvairias egzotines mankštas ar netinkamai teikiant pagalbą užspringusiam kūdikiui.
Vaiką stipriai purtant atsiranda labai įvairaus dydžio, nuo minimalių – vos taško dydžio iki itin masyvių kraujosruvų galvos smegenyse, dažniausiai po galvos smegenų dangalais bei akių dugne. Klasikinio sindromo atveju iki tol buvusiam sveikam kūdikiui sutrinka apetitas, vaikas pradeda vemti, darosi labai neramus, sutrinka sąmonė, gali atsirasti traukulių arba kitokių neurologinių simptomų.
Tikslią diagnozę padeda nustatyti kompiuterinės tomografijos tyrimas, akių dugno apžiūra. Nustatant diagnozę įvertinamos visos priežastys, dėl kurių į smegenis galėjo išsilieti kraujo. Kai visos kitos atmetamos, lieka viena – vaiko sukrėtimas, supurtymas.
„Kartais užtenka menko papurtymo, kad smegenyse atsirastų smulkių taškinių kraujosruvų. Jos kartais gali būti net nefiksuojamos nei tėvų, nei medikų.
Tačiau jei vaikas yra išsekęs, mažo svorio, kaip šiuo atveju, gali pakakti nedidelio fizinio prisilietimo, kad turėtume tokius duomenis“, – patikino M.Valūnienė.
Medikų duomenimis, mergaitė svėrė kiek daugiau nei 4 kilogramus.
