Lietuviškų uogų veislėms pirmenybę teikiantys šalies sodininkai gali džiūgauti –patvirtintos pirmosios lietuviškos paprastosios spanguolės veislės. Tarptautiniai ekspertai ištyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo išvestas penkias naujas spanguolių veisles ir patvirtino jas kaip pirmąsias mūsų šalyje išvestas paprastosios spanguolės veisles.
Iš ypatingos kolekcijos
Veislės ištirtos Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje. Čia buvo išsiųsti penki klonai, išskirtiniai augalų pavyzdžiai, pasirinkti iš daugiau nei šimto pavyzdžių, esančių VDU Kauno botanikos sodo Pomologinių kolekcijų sektoriaus spanguolių kolekcijoje.
Ši kolekcija unikali bei didžiausia tokia ne tik Lietuvoje, bet ir artimiausiose Europos šalyse. Jos pavyzdžius botanikos sodo mokslininkai du dešimtmečius rinko šalies aukštapelkėse: Žuvinto, Čepkelių, Kamanų rezervatuose, Velniabalės pelkėje Zarasų rajone, Gervėčių pelkėje Utenos rajone ir kitose vietose. Šiai kolekcijai 2008 m. suteiktas Lietuvos Nacionalinių augalų genetinių išteklių kolekcijos statusas.
Du autoriai
Ekspertai ištyrė ir patvirtino penkias spanguolių veisles: „Reda“, „Vita“, „Amalva“, „Žuvinta“ ir „Vaiva“. Šių uogų autoriai – VDU Kauno botanikos sodo mokslininkai prof. dr. habil. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė.
„Siekiant įteisinti naujas veisles privalu pereiti tarptautinį patikrinimą, kurį vykdo centralizuoti centrai Europoje. Mūsų spanguoles patvirtino centras Lenkijoje – jame mažiausiai ketverius metus augalai yra tiriami, vertinami pagal išskirtinumo, stabilumo ir vienodumo kriterijus“, – pasakojo R. Daubaras.
Pranoksta amerikietiškas
Anot tyrėjų, lietuviškos spanguolės ir mūsų šalyje paplitusios amerikietiškos pagrindiniais biologiškais aktyviais medžiagų (cukrų, antocianinų, organinių rūgščių) kiekiais mažai skiriasi. Vis tik lietuviškosios veislės turi pranašumą – jos pasižymi išskirtinėmis skonio savybėmis ir didesniais aromatinių medžiagų kiekiais.
Ir maistas, ir vaistas
„Liaudies medicina jau seniai pripažįsta spanguolę ne tik kaip maistą, bet ir kaip vaistinį augalą, nes ji turi organinių rūgščių, tokių kaip benzoinė rūgštis, kuri naikina bakterijas – būtent dėl jos spanguolę galima konservuoti nenaudojant cukraus. Jos taip pat turi kitų junginių, pasižyminčių priešvėžinėmis, antioksidacinėmis savybėmis, tinka ir peršalimui gydyti – tai tikrai vertinga uoga“, – apibendrina L. Česonienė.
Derlingos
Ilgus metus tirdami spanguoles botanikos sodo atstovai džiaugiasi, kad jų atliekamas darbas naudingas ne tik moksliškai. Jų veikla suteikė praktikoje pritaikomų galimybių ūkininkams bei uogų augintojams mėgėjams. Lietuviškos spanguolių veislės pasižymi dideliu derlingumu ir viename kvadratiniame metre vidutiniškai užauginama nuo 1,5 iki 2,8 kilogramo uogų (apie 3–4 l/m2). Vienos uogos svoris svyruoja nuo 0,8 iki 1,1 gramo.
„Pavyzdžiui, amerikietiškos spanguolės yra auginamos didelėse pramoninėse plantacijose ir puikiai tinka perdirbimui. O štai mūsų lietuviškų veislių uogos pasižymi ypatingu aromatu ir gali būti labai paklausios konditerijoje, desertuose – skonių skirtumas bus tikrai juntamas“, – paaiškino prof. R. Daubaras.
