Liga pasireiškia balso dingimu, kai išvis neprašnekama, arba galima šnekėti tik pašnibždomis. Taip pat galimas užkimimas. Suaugusiesiems, sergantiems laringitu, dusulys pasitaiko retai, tačiau vaikams tai įprasta. Taip yra dėl kvėpavimo takų anatomijos, jeigu jie paburksta, vaikų siauresni kvėpavimo takai labiau užburksta, tad ima kamuoti dusulys.
Dieną savijauta gali būti nebloga, tačiau dažniausiai naktį pradeda blogėti, atsiranda „lojantis“ kosulys ir švokštimas. Vaikams ligai sunkėjant, pasidaro sunkiau įkvėpti, todėl kvėpuojant aktyviai dalyvauja tarpšonkauliniai raumenys ir oda apie lūpas gali pamėlti. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus.
Dar reikėtų žinoti, kad laringitą dažniausiai sukelia virusai, kurie plinta oro-lašiniu keliu. Suaugusiųjų ir vaikų laringito priežastys yra panašios. Jos gali būti infekcinės kilmės. Suaugusiųjų balsas gali užkimti ir dėl kitų, ne infekcinės kilmės, priežasčių, pavyzdžiui, rūkymo, dulkėtos aplinkos.
Mažiems vaikams, jeigu jie dar žindomi, laringito atveju, reikėtų dažniau pasiūlyti žįsti krūtį, duoti gerti. Mažasis ligoniukas turi vartoti pakankamai skysčių. Dienomis, jei leidžia būklė, vaiką reikėtų laikyti paremtą pagalvėlėmis. Specifinio gydymo nėra. Tiesiog reikia naudoti bendras gydymo priemones, pavyzdžiui sirupus, palengvinančius kosulį, ir stebėti ligoniuko būklę. Kartais vaikui padeda 15–20 min. trukmės nekarštų vandens garų inhaliacijos, paruoštos su eteriniais aliejais. Svarbu tik, kad vaikas nebūtų alergiškas.
Taip pat svarbu svarbu gerai ir dažnai vėdinti patalpas. Jeigu vaikas karščiuoja daugiau nei 38,5, yra neramus, jam reikia mušti temperatūrą.
Na, o laringitu sergant suaugusiesiems visų pirma reikia tylėti. Tyla yra geriausias gydymas, negalima net šnabždėti. Svarbios ir šilumos procedūros kaklui, krūtinei. Ant jų galima dėti pašildytas grikių, vyšnių kauliukų ar druskų pagalvėles. Patartinos ir inhaliacijos nuo uždegimo su eukalipto, mentolio aliejumi, sekretą skystinantys preparatai.
Taip pat sergant negalima rūkyti, dirbti dulkėtose patalpose, reikėtų vengti alkoholio. Dar reikėtų vartoti daug skysčių.
Laringitu sergančio vaiko būklė dažniausiai pagerėja per 3–4 dienas. Tačiau dar apie savaitę po ligos mažąjį ligonį gerai būtų palaikyti namie – neleisti į ugdymo įstaigą, nevesti sportuoti, į baseiną. Geriau dar pastiprinti imunitetą.
Jeigu suaugęs ligonis darbe daug nekalba, jau po poros dienų gali grįžti į darbą. Tuo tarpu, daug kalbantiems žmonėms laringitas neretai užsitęsia, kartais pakimimas išsilaiko net iki dviejų savaičių.
