Eilinė operacija
Vienoje Kauno gydymo įstaigų bemaž prieš tris mėnesius vykusi planinė operacija M.Burkauskienei įsimins dar labai ilgai.
„Man buvo pilvo išvarža. Buvo paskirta data operacijai ir aš nuvykau. Spalio 3 dieną paguldė į ligoninę, o jau kitą dieną operavo. Tačiau jau po operacijos, gal po kelių dienų, aš pasijutau labai prastai... Apie savo būklę pasakiau ir gydytojui, tačiau jo reakcija mane labai nustebino“, – prieš kelis mėnesius vykusius įvykius atpasakojo kukli ir paprasta mūsų kraštietė. Beje, ji net pati viešinti šios istorijos nesiryžo, jai į pagalbą atskubėjo vyresnė sesuo Irena Liniauskienė.
Suprato, kad negerai
M.Burkauskienės sesuo, nors ir neturinti medicininio išsilavinimo, vos tik aplankiusi seserį teigė supratusi, jog kažkas čia negerai.
Aš aiškinu tam gydytojui, kad atsikelti negaliu, kad dvokiu lavonu, pūvu gyva, man nežmoniškai skauda.
„Juk tai turėjo būti paprasta operacija. O aš žiūriu, kad tos mėsos kyla taip, pučiasi. Ir pradėjo vanduo bėgti iš kūno, ji visa buvo šlapia, argi taip gali būti? Tikrai kažkokia nesąmonė, galvoju. Mes ir sakėm apie tai ir daktarui, ir skyriaus vedėjui, bet...“ – vos pradėjusi pasakoti puola į ašaras I.Liniauskienė.
Liepė važiuoti namo?
Pati nukentėjusioji pasakoja, kad jau po trijų dienų gydytojas jai liepė važiuoti namo – į Kėdainius. Esą ji pasveiks ten.
„Aš aiškinu tam gydytojui, kad atsikelti negaliu, kad dvokiu lavonu, pūvu gyva, man nežmoniškai skauda. Tai dar laikė ligoninėje mane kurį laiką, bet dar kokią savaitę mane ragino važiuoti namo, bet aš jokiu būdu nesutikau. Po to sekė žaizdos perrišinėjimai, karpė negyvus audinius, kartais užkabindavo ir gyvus. Įsivaizduojat, koks skausmas? O koks dvokas! Baisu! Tada gydytojas, matyt, pats susiprato ir nusprendė, kad man reikia atlikti dar vieną operaciją. Ją buvo numatyta atlikti spalio 18 dieną. Galvojau, kad išoperuos ir viskas, pradės eiti į gerą pusę“, – vylėsi galimai dėl medikų abejingumo nukentėjusi mūsų kraštietė.
Vis varė į Kėdainius
Pasak M. Burkauskienės, operacija buvo atlikta, kaip ir planuota. Tuomet ji ilsėjosi ir gydėsi ligoninėje iki spalio 26 dienos.
„Tada jis (gydytojas – aut. past.) sako, kad man reikia važiuoti į Kėdainius, namo. Aš jiems atkirtau, kad tikrai nevažiuosiu, prašiau, kad jie bent pervežtų į Kėdainių ligoninę, kur man tęstų gydymą, bet jie nesutiko. Tada patys organizavome transportą ir atvykome į Kėdainių ligoninę, kur mus iškart priėmė, paguldė į palatą, nuoširdžiai rūpinosi.
Kaltina aplaidumu
Senjoros sesuo kaltina aplaidumu vienos Kauno ligoninių medikus, mat, pasak jos, ir po antros operacijos, jos seseriai buvo blogai.
„Jie vis varė ją į Kėdainius. Na nežmoniška taip. Negalima taip su žmogumi elgtis. Man net kiti tos ligoninės (Kaune – aut. past.) gydytojai prasitarė, kad šis gydytojas, operavęs mano seserį, kažką padarė ne taip. Jai buvo atkritusios visos mėsos, tuomet po antros operacijos juk dėjo tinklelį, po to sako, kad organizmas to tinklelio, kuris turėtų prilaikyti kabančias mėsas, nepriėmė – atmetė. Tai dėl visko kaltas tinklelis? Kodėl ji visuomet buvo „plavūne“.
Visuomet šlapia. Sako, kad gulėtų kol išplauks. Mums medikai paaiškino, kad yra specialūs tvarsčiai, sugeriantys tuos vandenis, tai kodėl jie nepanaudojo tų tvarsčių? Mano akimis žiūrint – tai visiškas mediko aplaidumas, o kur jų Hipokrato priesaika? Juk jie turi stengtis padėti, gydyti žmogų, o ne kuo greičiau jį išsiųsti namo“, – piktinosi didžiulį košmarą išgyvenusios senjoros sesuo I.Liniauskienė.
Netvardo ašarų
Moterys, prisiminusios, kokias kančias joms teko kęsti, netvardo ašarų. I. Liniauskienė prasitarė bijojusi paties blogiausio.
„Ligoninės lovoje mirė ne vienas mano giminaitis. Jau pagalvojau, kad ir savo mylimos sesutės neteksiu. Skambindavau ir skambindavau. O jai taip skaudėdavo, kad ji net telefonu atsiliepti negalėdavo. Aš užmigt negalėdavau, vis nerimaudavau dėl jos. Vis galvodavau, ar jai viskas gerai, ar viskas gerai...“ – ašarojo vyresnioji sesuo.
Susisiekti nepavyko
Žurnalistams su Kaune esančios vienos iš ligoninių gydytojų susisiekti ilgą laiką nepavyko. Vieną kartą atsiliepusi registratorė ragino paskambinti po savaitės, kitąkart – vėl po kurio laiko. Dar kartą atsiliepęs moteriškas balsas paaiškino, kad toks daktaras apskritai šioje įstaigoje nedirba.
Tačiau nenuleisime rankų, susirinkę visus ginklus (kameras, mikrofonus, diktofonus ir kt.) keliausime ieškoti paslaptingojo ir taip stipriai žiniasklaidos dėmesio vengiančio žymaus Kauno mediko. Vis tiek jį kažkur rasime. Reikia juk ir antrą pusę išklausyti...
Daugiau skaitykite rinkosaikštė.lt
