Sausas ar šlapias kosulys?
Pagrindinė kosulio priežastis yra kvėpavimo takų uždegimas, tačiau jį sukelti gali ir daugybė kitų ligų. Dėl kosulio gali būti kalta virusinė arba bakterinė infekcija, sezoninės alergijos, svetimkūniai, ar padidėjęs skrandžio rūgštingumas, taip pat rūkymas.
Tačiau jei kalbėsime apie peršalimo simptomus, paprastai kosulys būna dviejų rūšių. Jis pats nėra liga. Sausas kosulys – kai žmogus nieko neatsikosti. Šis kosulys pasireiškia virusinės kvėpavimo takų infekcijos pradžioje. Sausas kosulys gali atsirasti infekcijai patekus į kvėpavimo takus ar įkvėpus šalto oro. Po kelių dienų toks kosulys tampa drėgnesnis, lengvesnis.
Liga gali prasidėti ir drėgnu kosuliu. Drėgnas kosulys – kai atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai. Kai kuriais drėgno kosulio atvejais galima įtarti bakterinę infekciją.
Pasak medikų, dažniausiai drėgno kosulio slopinti nereikia. Pirmomis ligos dienomis, jei kosulys drėgnas, pakanka dažniau gerti šiltų arbatų, jei įmanoma, likti namuose. Jei atsikosėti sunkiau, gali drėgnas kosulys gali būti gydomas vaistais, skystinančiais susikaupusius skreplius bei lengvinančiais atsikosėjimą.
Kosulį slopinti – tik su gydytojo leidimu
Kosėti galima ir dėl slogos, mat kai sloga gausi, sekretas gali nutekėti ir į ryklę, sukeldamas kosulį.
Sekreto nutekėjimas gali vykti ir esant adenoidų uždegimui. Tuomet ir pasireiškia vadinamasis mišrusis kosulys – dienos metu pasireiškia lengvas drėgnas kosulys, vakare prieš miegą – stipresnis, o ryte atkosėjamas sekretas.
Kosulį slopinančius vaistus reikia naudoti tik paskyrus gydytojui, kuris įvertina paciento būklę ir kosulio priežastį. Ūminis kosulys gali tęstis 7–14 dienų. Tačiau jeigu kosulys tęsiasi ilgai – būtina gydytojo konsultacija.
Į medikus kreiptis būtina, jei kamuoja lėtinės plaučių ligos ar kiti lėtiniai susirgimai, pacientas kosėja ilgiau nei 3 savaites, trūksta oro ar kvėpuojant girdėti švokštimas, kosėjant pasirodo kraujo ar rudų skreplių, jei kosulys greitai stiprėja. Jei ligos metu atsiranda kosulys naktį, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju taip pat būtina.
Dažniausios kosulio gydymo klaidos
Pasak medikų, viena dažniausių klaidų – kai žmonės, stengdamiesi kosulį kuo greičiau išsigydyti, vartoja antibiotikus. Stiprus kosulys, kamuojantis kitais požiūriais sveiką suaugusįjį, dažniausiai būna virusinis, jam gydyti antibiotikų nereikia.
Dar viena klaida, kai, esant sausam kosuliui, žmogus stengiasi paversti jį drėgnu ir geria acetilcisteino klasės vaistus, ar kitokius preparatus, kurie didina skreplių kiekį. Šiuos vaistus reikia pradėti gerti tik tada, kai gydytojas išsiaiškina kosulio priežastis, fiziologiją ir bronchų laidumo būklę.
Sauso kosulio periodu geriami gleives skystinantys vaistai erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar smarkiau kosėja. Tad patiems gydytis kosulį tikrai rizikinga.
Pirmoji pagalba, atsiradus kosuliui
Atsiradus kosuliui pirmiausia reikėtų nustoti rūkyti, jei tai darote, gerti daug šiltų skysčių, vengti dulkių, temperatūrų kaitos, šalto oro, gydyti infekcijos židinius.
Gali padėti vibraciniai masažai ar specialūs kvėpavimo pratimai, pavyzdžiui, baliono pūtimas, mat taip aktyvinami virpamojo epitelio judesiai, skystinamas sekretas ir lengvinamas jo pasišalinimas.
Būtina pakankama patalpų pro drėgmė, kad neišsausėtų kvėpavimo takų gleivinė.
Kai vargina ūminis kosulys, patartina vartoti daugiau „karštųjų vaistų“: pipirų, česnako, imbiero. Jie veikia kaip antioksidantai, didina seilių išsiskyrimą, skystina sekretą ir taip palengvina kosulį.
O kai tik įmanoma – kreiptis į gydytoją.
Negydomo kosulio pasekmės skaudžios
Netinkamai gydomo ar ignoruojamo kosulio pasekmės gali būti skaudžios.
Pasireiškia krūtinės ląstos ir pilvo sienos skausmas, miego sutrikimai, balso pakimimas, gali atsirasti vėmimas po kosulio, šlapimo nelaikymas, nuovargis, galvos skausmas ir net galimi šonkaulių lūžiai.
