Šalčiausias savaitgalis ramus
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės specialistė ryšiams su visuomene Lina Stonkutė portalui lrytas.lt pasakojo, kad dėl nušalimo penktadienį į ligoninę atvežtas vienas pacientas. Per sekmadienį iš viso kreipėsi šeši žmonės. Du paguldyti į stacionarą toliau gydyti.
„Daugiausia pacientai patyrė daugybinius III laipsnio rankų ir kojų pirštų bei plaštakų nušalimus“, – teigė specialistė.
Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę per šaltąjį savaitgalį nebuvo atvežta nė vieno dėl nušalimų besiskundžiančio žmogaus.
Kauno klinikos, pasak Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausiosios specialistės Eglės Audickaitės, per savaitgalį sulaukė vieno asmens, kuriam nustatytas bendro pobūdžio kūno nušalimas.
„Pacientas buvo skubiai sušildytas, jam suteikta būtina pagalba ir pervežtas į kitą gydymo įstaigą.
Galime tik pasidžiaugti, jog didžioji dalis žmonių saugosi, šiltai rengiasi, o pajautę pirmuosius nušalimo požymius laiku kreipiasi į medikus. Linkime ir toliau išlikti sąmoningiems, nepaisant šiek tiek šiltesnės oro temperatūros“, – teigė E.Audickaitė.
Į Respublikinę Šiaulių ligoninę per savaitgalį taip pat nebuvo paguldyta šalčio aukų.
Nušalusiųjų gali padaugėti šią savaitę
Tačiau, pasak medikų, tai nereiškia, kad nušalusiųjų buvo mažai. Nušalimų aukų gali padaugėti šią savaitę, kai žmonės susivoks patyrę sveikatos sutrikimą.
Policijos pareigūnai ir medikai primena, kad daugiausia šalčio aukomis tampa nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys.
Gydytojai pabrėžia, kad nuo šalčio greičiau nukenčia alkoholio vartoję asmenys, medikų pagalbos prireikia ir žmonėms, kurie kreipiasi per vėlai. Galūnės pradeda atsileisti po kelių parų, mėlynuoja, jas ima skaudėti.
Ilgą laiką veikiant šalčiui nušalusioje vietoje pirmiausia matyti odos paraudimas. Taip atsitinka dėl išsiplėtusių kraujagyslių. Vėliau jos susiaurėja ir išryškėja pabalusios odos plotai.
Įdomu tai, kad skausmas jaučiamas tik pirmosiose nušalimo stadijose, vėliau audiniai apmiršta ir skausmas išnyksta. Tuo metu oda tampa balta ar žalsvai gelsva, lyg vaškuota.
Simptomai, leidžiantys nustatyti nušalimo laipsnį, įprastai išryškėja pirmosios paros pabaigoje.
Tiesa, svarbu ne tik tai, kiek laiko buvote lauke ir kiek jūsų oda buvo veikiama šalčio. Ne ką mažiau dėmesio reikia atkreipti ir į nušalusių audinių atšildymą, mat šiuo metu galima padaryti jiems daugiausia žalos.
Atsižvelgiant į audinių pažeidimo gilumą išskiriami 4 nušalimo laipsniai.
Pirmas laipsnis nustatomas tuomet, kai nušalusi vieta būna pabalusi. Sušilus išblyškusi oda tampa melsvai raudona, skausminga ir pabrinkusi. Šis skausmas pradingsta maždaug per keletą dienų, tačiau nušalusi kūno dalis dar ilgai lieka jautri šalčiui.
Antro laipsnio nušalimas nustatomas, kai nušalusios vietos oda tampa melsvai raudonos spalvos.
Atšildžius atsiranda pūslelių, jos prisipildžiusios drumsto skysčio, jaučiamas skausmas. Pūslelės užgyja po 2–3 savaičių. Taip pat skaitykite: Paspaudus šalčiui medikai teikė pagalbą sušalėliams.
Trečias laipsnis – kai gali būti sukelta ilgalaikių padarinių sveikatai. Jis nustatomas tuomet, kai pirmiausia nušalusi vieta yra pabalusi, pamėlusi, „marmurinė“. Oda tampa neelastinga, o visas odos sluoksnis apmiręs. Atsiranda nekrozės židiniai, pūslės, kurios yra pripildytos tamsaus skysčio. Nuplėšus mirusius audinius, žaizdotas paviršius maždaug po 1–2 mėnesių atsikuria randais. Kai kuriais atvejais po tokio nušalimo būtina odos plastika.
Ketvirto laipsnio nušalimo atveju pažeidžiama ne tik oda, bet ir kaulas. Išsivysto gangrena. Tokiais atvejais chirurginis gydymas neišvengiamas. Operacijos metu pašalinami apmirę audiniai.
Padaugėjo apsinuodijusių smalkėmis
RVUL atstovė L.Stonkutė atkreipė dėmesį, kad kita opi problema, nuo kurios šį savaitgalį kentėjo žmonės, – apsinuodijimas smalkėmis. Į šią įstaigą dėl to per savaitgalį kreipėsi 5 žmonės, jiems prireikė rimtesnės medikų pagalbos. Jie paguldyti į stacionarą toliau gydyti.
Pagrindinė nuodingai veikianti smalkių dalis yra anglies monoksidas. Smalkės į organizmą patenka pro kvėpavimo takus su variklių išmetamomis dujomis, gaisrų dūmais arba kitokiais būdais. Žmonės gali apsinuodyti net ir nekilus gaisrui. Esant prastai ventiliacijai smalkės gali imti kauptis gyvenamosios patalpose, tuomet kyla rizika sunkiai apsinuodyti ar net mirti.
Anglies monoksidas prisijungia prie hemoglobino, susidaręs junginys virsta karboksihemoglobinu, taip audiniai neaprūpinami deguonimi. Tuomet organizme vyksta hipoksija – deguonies stoka: sutrinka audinių kvėpavimo procesai, atsiranda miokardo pažeidimai, žmogus jaučia silpnumą.
Lengvas apsinuodijimas smalkėmis, kai karboksihemoglobino koncentracija kraujyje yra 10–30 proc. pasireiškia varginančiu galvos skausmu, svaigimu, veržimo pojūčiu, pulsavimu smilkiniuose, ūžimu ausyse. Pasitaiko padažnėjęs kvėpavimas, pykinimas, galimas vėmimas. Tačiau žmogus gali pats išeiti iš pavojingos aplinkos, nes yra sąmoningas.
Vidutinio sunkumo apsinuodijimui, kai karboksihemoglobino koncentracija yra 30–50 proc., būdingas sąmonės, koordinacijos sutrikimas, alpimas nuo nedidelio fizinio krūvio, haliucinacijos, grįžtamas atminties praradimas, dusulys. Žmogų gali ištikti traukulių priepuolis, pakilti temperatūra.
Sunkus apsinuodijimas, kai karboksihemoglobino koncentracija viršija 50 proc., pasireiškia sunkiausiai. Žmogų ištinka koma, traukuliai, vystosi širdies ir kvėpavimo nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, miokardo infarktas, ūminis inkstų nepakankamumas, galima mirtis. Gleivinės tampa ryškiai avietinės spalvos arba pamėlynuoja. Oda parausta, patinsta, sustandėja, atsiranda pūslių su geltonu turiniu.
Kaip suteikti pagalba nušalus arba įtariant apsinuodijimą smalkėmis, galite rasti nuorodose žemiau.
