Pastarosiomis dienomis poliklinikose ir ligoninėse nutįso pacientų eilės, visi pikti, visiems reikia pagalbos. Kalbama, kad šiųmečiai virusai piktesni ir labiau sekinantys. Tačiau ilgametę patirtį turintis infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis ramina – gripo epidemija Lietuvoje skelbiama kasmet ir nuo jos galima apsisaugoti.
O štai žinoma klimatologė Audronė Galvonaitė įvardija kelias mūsų ligų priežastis, apie kurias neretai nesusimąstome.
Sergamumas padidėjo, bet stebėtis nereikia
ULAC medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje padidėjo.
Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų atvejų.
Prof. habil. dr. A. Laiškonis tikina, kad nors šiemet prie epidemijos slenksčio priartėjome anksčiau nei praėjusiais metais, stebėtis nederėtų.
„Per 40 metų praktiką tikrai pastebėjau dėsningumus, tad, viena vertus, galiu nuraminti – gripo epidemija Lietuvoje paskelbiama kasmet. Tik laikas kasmet skiriasi.
Dabartiniu metu turime prastą meteorologinę situaciją – tai šilta, tai šalta. Mūsų imuninė sistema nėra pasiruošusi tokiems svyravimams. Imuninė sistema reaguoja į meteorologinę aplinką, jei organizmas turi laiko prisitaikyti, pereinant iš šaltų orų į šiltus, ir atvirkščiai. Dabar, kai nei šilta, nei šalta, susidaro puiki terpė peršalimo ligoms plisti.
Kodėl taip yra? Vieną dieną nepritaikome avalynės ir sušlampa kojos, kitą apsirengiame labai šiltai, o lauke – penki laipsniai šilumos, dar kitą jau rengiamės ploniau, o sulaukiame minusinės temperatūros. Dėl tokios situacijos organizmui labai sunku prisitaikyti“, – teigė profesorius.
Komplikacijos tos pačios kaip kasmet
Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 34 asmenys. Iš jų 9 vaikai iki 2 metų amžiaus, 22 asmenys iki 17 metų amžiaus, kiti suaugusieji. Taip pat 4 asmenys gydyti Intensyviosios terapijos skyriuje.
Gripo komplikacijos gali baigtis net mirtimi arba gerokai paveikti gyvenimą bei sveikatą. Tačiau ir šiuo atvejus prof. A.Laiškonis sako, kad dėl komplikacijų nieko naujo neišgirsite. Tos pačios komplikacijos kamuodavo žmones ir prieš trejus, ir prieš dešimt metų.
„Dažniausia ankstyvoji komplikacija – plaučių uždegimas, kurį gali sukelti ir pneumokokai, o iš vėlyvųjų dažniausiai pasitaiko širdies ir inkstų pakenkimų.
Širdies raumens uždegimas arba miokarditas dažniausiai užklumpa jaunus ir stiprius žmones. Taip nutinka todėl, kad jie stengiasi pervaikščioti gripą.
Tie žmonės, kurie neguli, vaikšto karščiuodami, intoksikuoja savo kūną, dėl to labiausiai kenčia širdis. Kartais turime tokių komplikacijų, kad tenka širdį net persodinti.
Greičiausiai gripas plinta ugdymo įstaigose, viešajame transporte, masinio susibūrimo vietose“, – perspėjo profesorius.
ULAC medikai primena, kad pneumonija – tai bakterinės kilmės plaučių uždegimas, kurį dažniausiai sukelia S. pneumoniae bakterijos.
Didelė susirgimo rizika yra vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų suaugusiesiems. Taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies, plaučių, inkstų, kepenų ir kt.).
Ypač didelė ir sergantiems onkologinėmis, reumatinėmis, kitomis ligomis, asmenims, kuriems persodinti organai ar kaulų čiulpai, pašalinta blužnis, užsikrėtusiems ŽIV.
Ne orai susargdina žmones
O štai žinoma klimatologė A.Galvonaitė tvirtino, kad ne orai susargdina žmones.
„Orai yra geriausias gydytojas diagnostikas, kuris parodo jūsų sveikatos problemas. Tad jei keičiantis orams skauda sąnarius – tai sąnarių, o ne orų problema“, – sakė specialistė.
Pasak jos, sergamumui gripu tarp jaunų žmonių įtakos turi silpnas imunitetas.
„Pakanka vaikus auginti šiltnamio sąlygomis. Mes visi praktiškai pripratę prie kondicionierių, visuomet visur plaunamės rankas, atrodo, tik kas nors prilips, tuoj ir susirgsi. Nebeturime stipraus imuniteto, mūsų organizmas nežino, su kuo kariauti, todėl esame neapsaugoti nuo virusų.
Aš prisimenu, kad vaikystėje pareidavau iš lauko visa purvina, kelnių nuo sniego ir purvo nepatempdama, todėl nė karto gripu nesu sirgusi.
Pasižiūrėkite, juk augalai, auginti šiltnamio sąlygomis, parnešti į vidų ar kur kitur perstatyti tuoj pat nugeibs. Taip ir žmonės“, – sakė klimatologė.
Koją pakiša ir atostogos
Kita problema, pasak A.Galvonaitės, važinėjimas žiemą į šiltuosius kraštus. Dar baisiau, kai ten tempiami ir kelių mėnesių kūdikiai.
„Žiemą tėveliai Naujųjų susirengia švęsti į Maldyvus ir vyksta su kūdikiais. Imuninė sistema formuojasi maždaug iki 10 metų. Gimę Lietuvoje mes visi turime vadinamąjį genetinį kodą, tad tas važinėjimas tampa didžiuliu išbandymu organizmui. Žinoma, jei vyktume arkliu – spėtume prisitaikyti, o dabar, kai sėdame į lėktuvą ir po kelių valandų atsiduriame ten, kur kitas laikas, kitoks maistas ir kitokia temperatūra.
Todėl visuomet perspėju žmones: mielieji, pagalvokite, ką darote su savo organizmu, jei žinotumėte, ką organizmas apie jus mano... Sėdėtumėte Lietuvoje ir negalvotumėte apie jokius šiltuosius kraštus.
Norite atostogauti? Darykite tai Lietuvoje arba vykite į panašią platumą. Esant didžiuliam temperatūrų skirtumui vandenynuose formuojasi uraganai, o kas tuomet formuojasi mūsų kraujagyslėse ir kitose organizmo terpėse? Šiltuosiuose kraštuose susirenkame visą saulę, visą karštį, o kai tik organizmas, dantimis grieždamas, pradeda prisitaikyti, važiuojame atgal. Ir vėl stresas dėl temperatūros, o kas tuomet lieka – tik keliauti į poliklinikas“, – apgailestavo A.Galvonaitė.
Pasak klimatologės, dar viena problema ta, kad visi per mažai laiko praleidžiame lauke.
„Man vaikystėje didžiausia bausmė – neišleisti į lauką. Dabar vaikams didžiausia bausmė – nutempti nuo kompiuterio. Dabar vaikai nuo mažens sėdi susikūprinę prie kompiuterio ir į lauką išeiti – problema, jie nežino, ką ten veikti.
Tuomet ir skundžiamės, kad labai daug jaunų žmonių serga gripu“, – teigė A.Galvonaitė.
Patarimai norintiems apsisaugoti nuo ligų
Tad ką daryti susirgus ir kaip apsisaugoti nuo tykančių virusų? Profesorius A.Laiškonis davė kelis esminius patarimus.
1. Susirgus būtina gulėti ir neiti į darbą, kad neužkrėstumėte kitų.
2. Net ir sveikiesiems reikėtų nešioti kaukes. Deja, prof. habil dr. A.Laiškonis pastebi, kad šiuo klausimu esame ganėtinai atsilikę nuo užsienio šalių, kur tokia virusinių ligų plitimo prevencinė priemonė labai populiari. „Deja, pas mus kaukės nenaudojamos net gydymo įstaigose. Žmonės nepriima tokios priemonės“, – apgailestavo infektologas.
3. Taip pat svarbu švariai plautis rankas grįžus iš parduotuvės, išlipus iš viešojo transporto ir t.t.
4. Jei įmanoma – vengti naudotis viešuoju transportu. „Jei galite, daugiau vaikščiokite“ – patarė profesorius.
5. Venkite masinio susibūrimo vietų. „Prieš Naujuosius metus vyksta daugybė renginių, žmonės sueis ir, žinoma, gripas plis. Kodėl? Pats šią savaitę lankiausi Kaune viename renginyje ir mačiau, kiek daug kosinčių ir čiaudinčių žmonių“, – pasakojo A.Laiškonis.
6. Asmenys, priklausantys rizikos grupėms, turėtų pasiskiepyti nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos. Tai galima padaryti nemokamai. Kiti tai gali padaryti savo arba darbdavio lėšomis.
Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta 1,6 mln. žmonių. Todėl PSO vaikų skiepijimą pneumokokine vakcina išskiria kaip prioritetinį.
