Beveik pusę savo amžiaus nuo reumatoidinio artrito – sąnarių uždegimo formos – kenčianti moteris ilgą laiką turėjo atsisakyti daugelio gyvenimo malonumų.
Nesuprato, kas darosi
Kai prieš dvidešimt metų Rasa vieną rytą nubudo jausdamasi taip, tarsi jos pečių juosta būtų visiškai sustingusi, niekaip nesuprato, kur šuo pakastas.
Tokių nemalonių rytų tuo metu dar studijuojančios merginos gyvenime dažnėjo – pasitaikydavo, kai atrodė, kad rytą visas kūnas – pečiai, kojos, rankos, liemuo – sustingęs, o ji iš lovos nebepakils.
Ketverius metus Rasa gyveno taip ir nesuprasdama, kas jai darosi. Nesuprato ir jos artimieji. Šeimoje niekas nesiskundė panašiais nemaloniais pojūčiais ir kūno sąstingiu.
„Tais laikais internetu ir išmaniaisiais telefonais nesinaudojome – nebuvo kur ieškoti informacijos, kas man gali būti blogai.
Apie sąnarių uždegimą net nebuvau pagalvojusi – juk buvau dar labai jauna, veikli“, – pasakojo moteris.
Paklausiusi tėvų patarimų mergina rytais jaučiamą kūno sąstingį bandė naikinti masažu. Tačiau negelbėjo ir jis, o padėtis sunkėjo – tino keliai, juos skaudėdavo.
Po ketverių metų kreipėsi į reumatologą
Po gimdymo visi nemalonūs simptomai pasireiškė dar stipriau. Tad po ketverių metų kovos su nežinoma liga Rasa ryžosi kreiptis į reumatologus.
Medikai iš karto jaunai muzikos mokytojai diagnozavo reumatoidinį artritą – ligą, sukeliančią sąnarių uždegimą, skausmą, patinimą.
Dažniausiai šia liga žmonės suserga būdami 40–70 metų. Rasai tebuvo 28-eri.
Nors daugeliui sergančiųjų reumatoidiniu artritu ligos simptomai pirmiausia pasireiškia pirštuose, galūnėse, Rasai liga pažeidė pečių ir kaklo sąnarius.
Jaunai moteriai buvo skirtas medikamentinis gydymas. Kurį laiką Rasa vartojo steroidinius hormonus – stiprius uždegimą slopinančius vaistus, vartojamus artritui gydyti.
Tačiau klaipėdietė nejuto jų teigiamo poveikio. Gąsdino ir šių vaistų sukeliamas galimas šalutinis poveikis bei gydymo komplikacijos.
Todėl moteris nudžiugo gavusi galimybę gana greitai pradėti gydytis šiuolaikiniais biologiniais vaistais.
Nebejaučia simptomų
Biologinė terapija – revoliucija reumatologijoje gydant reumatoidinį artritą.
Ši terapija ligos neišgydo, bet ją užslopina.
Rasa džiaugiasi, kad vartodama šiuos vaistus gali gyventi tokį pat gyvenimą, kokį gyveno iki prasidedant ligai.
Nuolat atliekami kraujo tyrimai patvirtina, kad moters organizme stipraus uždegimo nebelikę. Rasa nebejaučia ir jokio nemalonaus kūno sąstingio ar sąnarių skausmų.
Vaikystėje kalnų slidėmis slidinėjusi moteris dabar su dideliu malonumu prisiminė jaunų dienų pomėgį ir džiaugiasi galėdama gyventi visavertį gyvenimą.
„Kovo mėnesį bus lygiai septyneri metai, kai vartoju tuos pačius biologinius vaistus ir nebejaučiu savo ligos simptomų.
Tiesą sakant, kurį laiką buvo net šiek tiek keista gyventi taip, lyg ligos nė nebūtų. Dabar jaučiuosi stipri ir visiškai sveika“, – šypsodamasi pripažino beveik pusę savo amžiaus reumatoidiniu artritu serganti klaipėdietė.
Rasa nežino konkrečių priežasčių, kodėl jaunystėje susirgo vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasireiškiančia liga. Reumatoidinis artritas laikomas autoimunine liga. Ją gali išprovokuoti įvairios persirgtos ligos, infekcijos ir net dantų ėduonis.
Rasa įtaria, kad reumatoidinį artritą jai sukėlė būtent jaunystėje neišsigydyta liga.
„Buvau jauna ir kvaila. Susirgusi ūminiu tonzilių uždegimu – angina – tinkamai jos neišsigydžiau. Negėriau reikiamų vaistų, neišsigulėjau lovoje.
Tokios infekcijos labai pavojingos, todėl klaidinga manyti, kad jos praeis savaime. Žmonės turėtų būti kur kas atsargesni ir labiau tausoti savo sveikatą“, – kalbėjo klaipėdietė.
Sergančiųjų daugėja
Žmonių, kuriems diagnozuojamas lėtinis sąnarių uždegimas – reumatoidinis artritas, kasmet daugėja. Tai patvirtino ir Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovė profesorė Asta Baranauskaitė.
Tačiau gydytoja nuramino, kad laiku diagnozuota ir efektyviai gydoma liga įprasto gyvenimo nesukausto. Net sergant reumatoidiniu artritu galima išlikti darbingiems ir džiaugtis visais gyvenimo malonumais.
– Profesore, kokios priežastys lemia reumatoidinį artritą?
– Tai gana dažna autoimuninė liga. Tačiau jos priežastys iki šiol nėra aiškios. Liga vystosi lėtai, progresuoja ir laikui bėgant pažeidžia ir deformuoja vis daugiau sąnarių. Tie pažeidimai būna nebepataisomi.
– Ar susirgę reumatoidiniu artritu žmonės su šia liga kovoja visą gyvenimą?
– Lėtinis sąnarių uždegimas ligonio organizme rusena ir gali progresuoti visą laiką net ir gydomas simptominiais vaistais. Tiesa, uždegimas tam tikrais laikotarpiais gali pasireikšti stipriau, kitais – aprimti.
Vis dėlto ilgiau besitęsiančio uždegimo rezultatas tas pat – sąnario destrukcija.
Pažeistas sąnarys nebegali visavertiškai funkcionuoti, žmogus jaučia skausmą ir negali normaliai judėti. Ši liga gali apriboti žmogaus darbingumą, gyvenimo kokybę.
Pajutę pirmuosius ligos simptomus žmonės dažnai mano, kad jie praeis savaime, arba bando gydytis savarankiškai.
Tačiau ši liga pati savaime neišnyksta.
Iš pradžių prasidėjęs gana nuosaikiai, negydomas reumatoidinis artritas per kelerius metus gali visiškai pakeisti žmogaus sąnarių būklę ir net sukelti neįgalumą.
Tikimybė, kad reumatoidiniu artritu sergantis ir jo nesigydantis žmogus taps neįgalus, labai didelė.
– Kokie tie pirmieji simptomai, kurie turėtų priversti sunerimti ir kreiptis į medikus?
– Uždegimo pradžioje liga gali atrodyti ne tokia sunki ir grėsminga. Dažniausiai yra jaučiamas sąnarių sustingimas, gali kamuoti šioks toks sąnarių skausmas. Žmogus gali jaustis lyg sukaustytas.
Sąnariai gali būti šiek tiek pabrinkę. Dažniausiai uždegimas pirmiausia pažeidžia riešų, pirštų sąnarius.
Paprastai pirmieji simptomai nebūna ryškūs ar labai skausmingi, bet jie trunka ilgai, dažnai kartojasi. Tai pastebėję žmonės turėtų kreiptis į medikus.
Laiku pastebėjus uždegimą galima jį efektyviai gydyti ir padėti žmogui gyventi visavertį gyvenimą.
– Kaip reumatoidinis artritas yra diagnozuojamas?
– Įvertinti sąnarių pakitimus ir diagnozuoti ligą padeda laboratoriniai ir radiologiniai tyrimai.
– Kaip gydomas reumatoidinis artritas?
– Reumatoidinio artrito gydymas sudėtingas. Ligą reikia gydyti kompleksiškai – medikamentais, fizioterapijos, reabilitacinėmis procedūromis, mankštomis.
Ligai pažengus iki sunkiausių stadijų gali tekti protezuoti pažeistus sąnarius. Paprastai vaistus pacientai turi nuolat vartoti visą gyvenimą.
Prieš kelis dešimtmečius šios ligos gydymo rezultatai buvo apgailėtini.
Dauguma pacientų net ir gydomi tapdavo neįgalūs. Daug žmonių kentėdavo nuo simptominių vaistų sukeliamos šalutinės reakcijos, jiems išsivystydavo įvairių komplikacijų.
Šiandien situacija visai kitokia. Taikomi nauji gydymo metodai, pacientai gydomi naujausiais vaistais, kurie yra gerai toleruojami.
Su naujausiomis technologijomis ir moderniausiais vaistais esame pajėgūs efektyviai valdyti uždegimą ir taip apsaugoti sąnarius nuo pažeidimų.
Tačiau net ir naujausi vaistai slopina tik uždegimą.
Jei paciento sąnariai jau yra pažeisti, net ir taikydami naujausias gydymo metodikas negalime užtikrinti, kad jis jaustųsi visiškai sveikas.
Medikamentinis gydymas negali pakeisti jau įvykusių sąnarių pažeidimų.
– Sakoma, kad lėtinis sąnarių uždegimas dažniausiai kamuoja vyresnius nei 40 metų žmones. Vis dėlto daugėja jaunų žmonių, kuriems pasireiškia ši liga. Kodėl? Kokios priežastys lemia ligos jaunėjimą?
– Reumatoidinis artritas yra vidutinio amžiaus, darbingų žmonių liga.
Pastaraisiais metais pagerėjo ligos diagnostika – daugiau dėmesio skiriame naujai susirgusiems žmonėms. Turbūt vien todėl atrodo, kad ligos atvejų daugėja.
Apskritai autoimuninių ligų daugėja ir tai lemia įvairios priežastys. Bet vienareikšmiškai pasakyti, kad liga jaunėja, kažin ar galime. Tačiau tiesa ta, jog susirgusių jaunų darbingų žmonių, kuriuos reikia kaip įmanoma skubiau ir efektyviau gydyti, kad apsaugotume juos nuo neįgalumo, yra daug.
Mūsų pareiga padėti šiems žmonėms likti visaverčiais, darbingais visuomenės nariais, kuriems nereikėtų neįgalumo pašalpų ir netektų kęsti skausmo.
