Platina pasiutligę
„Šikšnosparniai yra be galo pavojingi, dažnai serga pasiutlige, todėl juos liesti gali būti mirtinai pavojinga“, – susirūpinimą išreiškė ji.
Infekcinių ligų specialistas prof. habil. dr. Alvydas Lauškonis patvirtino – šikšnosparniai iš tiesų yra viena tų rūšių, kuri nešioja pasiutligę.
„Ne be reikalo su šiais gyvūnais dirbantys specialistai visuomet yra pasiskiepiję nuo pasiutligės. tad liesti tokį gyvūnėlį iš tiesų gali būti pavojinga.
Iš pirmo žvilgsnio pasakyti, ar jis infekuotas, ko gero, neįmanoma, tam reikalingi išsamesni tyrimai“ – portalui lrytas.lt teigė profesorius.
Tiesa, gamtininkai tikina, kad galimybė apsikrėsti pasiutligės virusu nuo šikšnosparnio nedidelė, mat jie nėra agresyvūs žinduoliai ir patys žmonių nepuola. Antra – dauguma Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių yra per maži, kad net gindamiesi galėtų įkasti žmogui, dauguma jų net odos perkasti negali.
Vis dėlto, šikšnosparnių nerekomenduojama imti rankomis, o jei tai yra būtina, tuomet būtina užsidėti pirštines.
Kas yra pasiutligė?
Pasiutligė, pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistų, skiepijimais valdoma zoonozė, ūmi virusinė liga, kuri, pasiekusi klinikinės simptomatikos stadiją, visuomet yra mirtina dėl progresuojančios encefalopatijos.
Pasiutligės sukėlėjas yra RNR turintis virusas. Pasiutligės jis neatsparus išorinėje aplinkoje, todėl juo užsikrečiama tik tuomet, kai pasiutlige sergančio gyvūno seilės patenka į žaizdą per pažeistą odą arba gleivines.
Pasiutligės virusas labai jautrus išdžiūvimui, dezinfekcinėms medžiagoms, dėl šios priežasties viruso plitimas per išorinės aplinkos objektus beveik neįmanomas.
Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Pavojingesni įkandimai į nuogą kūną, negu per rūbus. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogui veidą: jam būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige. Rečiau žmogus užsikrečia pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines.
Kiti itin reti būdai užsikrėsti pasiutligės virusu – sukėlėjo išplitimas aerozoliu laboratorijose, kur dirbama su pasiutligės virusu, arba paciento, mirusio nuo netipiškos, nediagnozuotos pasiutligės, ragenos ir kitų organų persodinimas, ypač kai vieno donoro organai persodinami keliems recipientams. Lietuvoje tokių užsikrėtimų nėra buvę.
Pirmieji simptomai – kaip gripo
Inkubacinis pasiutligės periodas trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos.
Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos.
Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi.
Veiksmingo gydymo nėra
Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta.
Kontaktavus su bet kokiu laukiniu gyvūnu ar juo labiau jam įkandus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.
