Vis dėlto griuvimas dar nėra pati blogiausia baigtis. Griūvant dažnai netinkamai atsiremiama rankomis, o paslydus ir kryptelėjus koją galimi lūžiai. Dėl slidžios kelio dangos padaugėjus eismo įvykių padaugėja ir susižeidusių asmenų.
Susižalojusiųjų skaičius išaugo dvigubai
Pacientų skaičiaus išaugimą galima pastebėti visose didžiosiose Lietuvos ligoninėse. Į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas šią savaitę kreipėsi net dukart daugiau žmonių. Dar daugiau susižeidusiųjų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas traumatologas Artūras Zubrickas pasakojo, kad šiandien iki 13 val. apžiūrėta 60 dėl paslydimo nukentėjusių žmonių. Iš jų 8 prireikė rimtesnės medikų pagalbos ir jie paguldyti į stacionarą. Šiuo metu dėl patirtų traumų dar laukia apžiūros 42 žmonės. Skaičiuojama, kad šią savaitę dėl slidumo pasekmių kreipėsi 20 proc. daugiau žmonių nei praeitą savaitę. Per visą savaitę į stacionarą paguldyti 73 žmonės.
„Dėl slidumo žmonės dažniausiai patiria patempimus, sumušimus, pakaušio, alkūnės sužalojimus, čiurnos raiščių traumas, stipinkaulio lūžius. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria dubens kaulų lūžius, šlaunikaulio viršutinės dalies, o jaunesni pacientai patempimus, raiščių plyšimus, sumušimus. Sužalojimų rimtumas priklauso nuo kinetinės energijos“, – pasakojo A.Zubrickas.
Pacientų padaugėjo ir Kaune. Pasak Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausiosios specialistės Eglės Audickaitės, traumų patiria ne tik pėstieji. Šiuo metu į klinikas vežami ir dėl slidžios kelio dangos į eismo įvykius patekę asmenys.
„Traumą patyrusių žmonių netrūksta. Šiandien užregistruoti 42 pacientai. Jų skaičius labiausiai augo nuo 7 val. ryto, kai žmonės išėjo į darbą.
Priėmimo skyriuje daug darbingo amžiaus pacientų. Garbaus amžiaus pacientai dažniausiai atvyksta greitosios medicinos pagalbos automobiliais.
Traumos taip pat gali būti įvairios: rankų ir kojų lūžiai, sąnarių išnirimai, galvos traumos, praskėlimai, todėl reikia siūti žaizdą. Kol kas rimčiausia užregistruota trauma – dėl sumušimo sąmonės netekęs pacientas.
Be to, atvežama žmonių iš eismo įvykių, galimai dėl slidžios kelio dangos. Suteikus atitinkamą pagalbą pacientai yra išleidžiami namo“, – sakė specialistė.
Pajūryje šiomis dienomis ledo yra nedaug, todėl, pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės, pacientų srautai gydymo įstaigose nepasikeitė. Visgi, to negalima pasakyti apie Šiauliuose susiklosčiusią situaciją, kur ypač daug darbo vietoje susižeidusių asmenų.
„Skubios pagalbos kabinete be atokvėpio registruojami traumas gatvėje patyrę žmonės. Per ketvirtadienio naktį iki 12 val. dienos priregistruota 30 pacientų, iš kurių 8 prireikė gydymo stacionare. Medikai stebisi, jog ypač daug žmonių atvežama iš darbo vietų. Jie traumas patyrė pradėję darbą, nepasibarstę kiemo smėliu. Net 6 žmonės, darbo vietoje patyrę rankų ar kojų traumas, darbadienį pratęsė ligoninėje“, – tikino Šiaulių respublikinės ligoninės Ryšių su visuomene specialistė Zita Katkienė.
Daugiausia nukenčia skubantys žmonės
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriaus vyresniojo gydytojo ortopedo traumatologo Giedriaus Kvedero, didžiausias pavojus tyko skubančių asmenų. Tai ypač aktualu šalnos sulaukus netikėtai, vidury savaitės. Tuomet itin išauga kritimų skaičius, o traumatologijos skyrius užplūsta pagalbos laukiantys nukentėjusieji.
„Staigiai naktį atšalus orui ir šaligatviams apsitraukus ledu, traumų skaičius stipriai išauga. Dažniausiai nukenčia darbingo amžiaus žmonės, kurie iš namų išskuba į darbus ir nesitiki, kad kelias bus slidus. Tuomet jie krinta, padažnėja riešų, čiurnų lūžiai, patempimai, nubrozdinimai.
Jeigu pašąla savaitgalį, susižeisti gali įvairaus amžiaus žmonės. Kiek mažiau traumų pastebima tarp vyresnio amžiaus žmonių, kadangi jie paprastai neskuba, yra atidesni, atsargesni“, – aiškino gydytojas G.Kvederas.
Gatvės barstomos po kelis kartus
Ketvirtadienio rytą Vilniuje lijo, susiformavo plikledis. Todėl sostinės viešąsias erdves prižiūrinčios įmonės „Mano aplinka“ ir „Stebulė“ sutelkė visas pajėgas. Nuo 4 val. ryto miestą valo apie 50 „Mano aplinkos“ ir apie 30 „Stebulės“ motorizuotų priemonių, į gatves jau paryčiais išsiųsta apie 700 kiemsargių. Skelbiama, kad dėl itin sudėtingų oro sąlygų 8.30 val. gatvės pradėtos barstyti antrą kartą.
„Lijundra ir plikledis šį rytą gerokai apsunkino kiemus, šaligatvius ir kelius tvarkančių tarnybų darbą. Tačiau mes dėjome ir dedame visas pastangas, kad gyventojai galėtų saugiai vaikščioti šaligatviais. Blogiausia yra tai, kad žemės dangos temperatūra buvo neigiama, tad plikledis toliau formuojasi ir tai tęsis, kol nesusilygins žemės ir oro temperatūra, kol bus kritulių.
Mes išbarstome mišinį, tačiau jis netrukus vėl pasidengia ledu. Todėl net maksimalios mūsų pastangos mažai veiksmingos“, – apie sudėtingą padėtį kalbėjo bendrovės „Mano aplinka“ generalinis direktorius Karolis Pūkas.
Pagal sutartį su Vilniaus savivaldybe, „Mano aplinka“ ir „Stebulė“ yra įsipareigojusios šaligatvius prie gatvių valyti 11 kartų per mėnesį, o kiemus žiemos sezono metu – 9 kartus per mėnesį. Važiuojamoji dalis kiemuose turi būti valoma 4 kartus. K.Pūkas pabrėžė, kad esant ekstremalioms oro sąlygoms įmonės specialistai šaligatvius ir kiemus tvarkys tiek, kiek reikės, kad gyventojai pajustų kuo mažiau nepatogumų.
„Suprantame situacijos sudėtingumą, todėl kol bus tokios oro sąlygos, tol dirbsime maksimaliomis pajėgomis. Norime paprašyti gyventojus būti kantrius ir atsargesnius kelyje“, – pabrėžė „Mano aplinkos“ vadovas.
Kaip apsisaugoti?
Nors vienos taisyklės, kaip apsisaugoti nuo griuvimų, nėra, geriausia išlikti atidiems ir atkreipti dėmesį, kur ir kaip statote koją. Taip pat svarbu įsigyti žieminę, tvirtą ir sniegui pritaikytą padą turinčią avalynę. Be šių pagrindinių būdų, egzistuoja ir daugiau metodų apsisaugoti nuo tokių nemalonių patirčių.
Vienas jų – senų kojinių panaudojimas. Tam, kad išvengtumėte traumų, apsiaukite batus ir ant viršaus užmaukite seną avalynės spalvos kojinę. Svarbu, kad medžiaga dengtų tiek priekį, tiek kulną. Tai padės išvengti paslydimų, o bato padą pavers šiurkštesniu, geriau sukimbančiu su paviršiumi, kuriuo einate.
Kitas pigus ir nesudėtingas būdas – švitrinio popieriaus klijavimas prie pado. Tačiau reikia įsitikinti, kad klijuojate šiurkščiąja puse į išorę. Taip patobulintų batų nederėtų avėti namuose, net jei ant stalo pamiršote raktus ir turite nubėgti jų pasiimti. Toks šiurkštus padas gali pakenkti grindų dangai.
Dar vienas paprastas, tačiau trumpalaikis metodas – sumaišyti gumos klijus su vidutinio stambumo druskos kristalais ir šiuo mišiniu patepti nuplautą ir nusausintą batų padą. Nuo seno žinoma, kad druska pagerina sukibimą, tad ir šis būdas turėtų bent trumpam apsaugoti nuo traumų.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą?
Greitosios pagalbos gydytoja Vanda Pumputienė tikino, kad ištikus nelaimei aplinkiniai dažniausiai sutrinka ir nežino, kaip padėti nukentėjusiam žmogui, arba, bandydami pagelbėti, dar labiau pakenkia.
Todėl būtina išmanyti pagrindines pirmosios pagalbos teikimo taisykles, kad nesužalotume stuburo, nesutrikdytume kraujotakos ir sustabdytume kraujavimą.
Jei žmogus stipriai susitrenkia galvą, gali būti ir smegenų sutrenkimas, o prasidėjęs traukulinis sindromas rodo, kad būklė labai rimta. Jei žmogus praranda sąmonę, prasideda traukuliai, reikia jį prilaikyti ir ramiai paguldyti, kad nesusižalotų krisdamas. Be to, traukulių negalima stabdyti, jie turi patys praeiti.
Jei žmogus yra be sąmonės ir guli ant nugaros, ant balso plyšio gali užkristi liežuvio šaknis, dėl ko sutrinka kvėpavimas. Tokiu atveju žmogų reikėtų atsargiai paversti ant šono. Bet, jei nežinome, ar nesužalota stuburo kaklinė dalis, kad nepakenktume, paversti ant šono, prilaikant galvą, reikia keliese.
Pavertus ant šono, liežuvio šaknis atkris ir žmogus pradės kvėpuoti. Jei žmogus nekvėpuoja ir nėra pulso, reikia pradėti gaivinti. Ištikus nelaimei, žinoma, svarbu paprašyti aplinkinių pagalbos ir iškviesti greitąją pagalbą, kurią, esant galimybei, reikia pasitikti, kad nebūtų gaištamas laikas.
Jei ištiko klinikinė mirtis, žmogus be sąmonės, nekvėpuoja, nėra stambiųjų kraujagyslių pulso, reikia pradėti gaivinti.
