Pasak Medicinos diagnostikos centro Neurologijos ir psichiatrijos centro vadovės gydytojos psichiatrės Tamaros Kuntelijos-Plieskės, depresija – lėtinė liga, kuria sergantis asmuo ne iš karto susigaudo ją turįs. Medikė teigė, kad prie to prisideda ir tik vėliau prisidedantis liūdesys.
„Dažniausiai pacientai ne iš karto susigaudo, kokia liga juos kamuoja. Sumažėjus darbingumui, energijos kiekiui, atsiradus nemigai jie ir toliau mėgina gyventi įprastą gyvenimą, save spaudžia, dar labiau stengiasi. Nepavykus pasiekti norimo tikslo, dar stipriau nusivilia savimi.
Tik prabėgus ilgesniam laikui pasireiškia liūdesys, atsiranda nepaaiškinamas skausmas kūne. Tuomet, neretai paskatinti artimųjų, jie kreipiasi į medikus. Visgi, pirmiausia patenka į šeimos gydytojų, vėliau kardiologų ir neurologų rankas. Tik atmetus fizines patologijas šie pacientai patenka ir į psichiatrų bei psichologų akiratį“, – kalbėjo psichiatrė T.Kuntelija-Plieskė.
Depresiją maskuoja netradiciniai simptomai
Pastebėta, kad pastaruoju metu daugėja netradiciniais simptomais išreikštos depresijos atvejų. Klasikiniuose aprašymuose išreikšti simptomai, tokie kaip gilus liūdesys, judesių sulėtėjimas ar prislopęs mąstymas, pasireiškia vis rečiau. Dabar dažniau pasireiškia nerimas, įvairaus pobūdžio skausmas.
„Vis dažniau sutinkame pacientus, kurių depresiją maskuoja fiziniai negalavimai. Nepaisant to, matyti ir tam tikri pasikartojantys ligos požymiai. Tai miego sutrikimas, kuris gali pasireikšti tiek nemiga, tiek ilgu, tačiau nekokybišku miegu, nuolatiniu nuovargiu.
Bendriesiems simptomams priskiriama prislėgta nuotaika, sumažėjusi energija. Dalykai, kurie teikdavo malonumą, nebedžiugina, ima nykti savivertė, pasitikėjimas savimi, slopsta darbingumas, darosi sunku užsiimti kasdiene veikla.
Daugiausia šia liga serga 45-65 amžiaus grupė. Moterys depresiją išgyvena du kartus dažniau nei to paties amžiaus vyrai. Be to, nemažai serga ir jaunų, 18-24 metų pacientų.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos klimato juostoje ypač dažni sezoninės depresijos atvejai. Jos sudaro apie 3 proc. visų ligos atvejų. Sezoninė nuo įprastinės depresijos skiriasi tuo, kad pasireiškia tuo pačiu metų laiku, 90-ies dienų laikotarpiu.
Ji kartojasi kasmet, asmuo tampa mieguistas, neretai priauga daug svorio. Šis ligos tipas itin veiksmingai gydomas taikant fototerapiją“, – sakė medikė.
Specialistė patikino, kad pajutus neįprastus, dažnai nemalonius simptomus, derėtų nevengti kreiptis į galinčius padėti medikus. Ji pasidžiaugė, kad pastaruoju metu stebimas pacientų padrąsėjimas, jie nebevengia kreiptis pagalbos, o psichikos ligą supanti stigma pamažu traukiasi, tačiau tobulėti tikrai yra kur.
„Vis dar galima sutikti žmonių, mąstančių, kad depresija tėra tinginystė. Kartais ir artimieji sunkiai supranta sergantįjį, ragina jį „susiimti“. Deja, nėra greito metodo, leidžiančio greitai įveikti tokią daugelį metų vyraujančią stigmą.
Tačiau verta paminėti, kad žmogus paprastai bijo to, ko nežino. Taigi, informacijos skleidimas, pasveikusių ar sergančių asmenų aprašytos patirtys, istorijos gali padėti paneigti mitus, kuriais vis dar apipintos psichikos ligos“, – patarimais pasidalino gydytoja psichiatrė.
Ne sykį įrodytas paveldimumas
Priešingai vyraujančiai nuomonei, depresija – ne vien dėl aplinkos veiksnių išsivystanti liga. Polinkis į ja neretai būna paveldimas. Gydytoja psichiatrė T.Kuntelija-Plieskė patvirtino, kad kai kurių tyrėjų duomenimis, net 40 proc. ligos atvejų kyla būtent tokiu būdu.
„Atvejų, kai depresijos atsiradimą lemia paveldimumas – daugybė. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tuomet yra kalbama apie endogeninę ligą, didįjį depresijos epizodą. Derėtų atkreipti dėmesį, kad dar yra daugybė išorinių faktorių, lemiančių ligos atsiradimą ir vystymąsi.
Paprastai tai būna įvairūs išoriniai, socialiniai faktoriai. Tačiau tam, kad jie padarytų įtaką asmens savijautai, jis turi būti jautrus, pažeidžiamas. Tad labai svarbi ir emocinė vaiko raida, kuri vėlesniame amžiuje pasireiškia ir gebėjimu prisitaikyti bei stiprybe susidūrus su sunkumais“, – tvirtino gydytoja.
Gydymas gali būti įvairus
Depresijos gydymo parinkimas – labai subjektyvus, priklausantis nuo kiekvieno paciento atskirai. Tai pakankamai ilgas procesas, individualiai pritaikytas kiekvienam pagalbos besikreipusiam asmeniui. Visgi, gydytoja psichiatrė T.Kuntelija-Plieskė nepatarė pulti prie raminančių vaistų.
„Gydymas priklauso nuo to, kokio sunkumo liga, koks jos tipas. Dažnai būna itin prasmingas psichologinis konsultavimas ar psichoterapija, kurios metu paaiškėja, kodėl asmuo jaučia būtent tokius simptomus, kas lėmė jo negalavimus, ką derėtų daryti, kad būklė pagerėtų.
Susidūrus su sunkesnėmis ligos formomis dažnai yra neapsieinama be gydymo medikamentais. Tuomet pacientui yra skiriami stiprūs vaistai, geriau žinomi kaip „antidepresantai“. Deja, nepatekus pas psichiatrą, kitos srities specialistas pacientui neretai skiria raminančius, priklausomybę galinčius sukelti vaistus. Kartais prie to prisideda ir artimieji.
Deja, tokiu atveju depresija nėra išgydoma, priešingai – numalšinami tik jos simptomai, tačiau liga niekur nedingsta. Be to, prie jos prisideda papildoma problema, kadangi laikui bėgant auga priklausomybė nuo raminantį poveikį suteikiančių preparatų“, – neslėpė ji.
