Ne visi sergantieji turi sutrikimų
Lietuvoje prostatos vėžys kasmet pasiglemžia per 600 vyrų, dar beveik 3 tūkst. ši liga yra diagnozuojama. Prostatos vėžys yra vyresnio amžiaus vyrų rykštė, kuri, jei diagnozuojama vėliau, reikalauja kantraus ir ilgo gydymo, medikų bei paciento pasišventimo, artimųjų supratimo.
Erekcijos sutrikimai yra viena iš didžiausių baimių su kuriomis susiduria vyrai, priversti atverti urologo kabineto duris. Pasaulyje 150 mln. vyrų kenčia nuo erekcijos sutrikimų, dalis jų – besigydantieji prostatos vėžį. Apie seksualinio gyvenimo problemas vyrai nedrąsiai kalba ne tik su medikais, bet ir su artimiausiais žmonėmis. Dažnai tai tampa šeimos drama ar paslaptimi.
Medikai, gydantys prostatos vėžiu sergančius pacientus, sako, kad ne visi sergantieji turi erekcijos sutrikimų, bet daugelis besigydančių susiduria su šia problema. Tiesa, pabaigus gydymą galimybės susigrąžinti vyriškumą yra didelės. Tik mažam procentui pacientų pagelbėti nepavyksta, tad šie vyrai turi susitaikyti, jog išsaugota gyvybė yra svarbiau už seksualinį pajėgumą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto urologijos profesorius, Lietuvos urologų draugijos pirmininkas Mindaugas Jievaltas sako, kad prostatos vėžiu sergantys vyrai privalo neprarasti vilties.
„Tikrai ne visi prostatos vėžio kamuojami vyrai turi erekcijos sutrikimų. Tie, kurie serga žemos rizikos prostatos vėžiu, dažniausiai yra tik stebimi, todėl nėra aktyviai gydomi. Šie pacientai problemų su potencija dažniausiai neturi. Žmogaus psichinė ir lytinė sveikata, savijauta – labai svarbu, todėl stebėjimas, bet ne aktyvus gydymas, kol nėra būtinybės – gera išeitis“, – sako urologijos profesorius.
Vyresnis amžius – ne riba
Anot mediko, nors prostatos vėžiu dažniau serga vyresnio amžiaus vyrai, bet lytinis pajėgumas jiems yra toks pat svarbus, kaip ir jaunesniems.
„Jei paklausiame vyresnio amžiaus vyro, tarkime, kad ir 70 metų, ar jis turi lytinių santykių, dažnai atsako teigiamai, tai reiškia, kad erekcijos sutrikimai gydant prostatos vėžį – aktualūs“, – svarsto Kauno klinikų profesorius, urologas M. Jievaltas.
Prostatos vėžys – klastinga liga, kartais jis gali tūnoti daugybę metų ir nedaryti žalos, bet kartais būna agresyvios formos, greit besivystantis, plintantis į kaulus ir limfmazgius. Tokiu atveju aktyvus gydymas yra neišvengiamas, o gydymą lydintys erekcijos sutrikimai, dažnai, taip pat.
„Operuojant prostatos vėžį apie 15 proc. vyrų ima nelaikyti šlapimo, apie 85 procentai – patiria erekcijos sutrikimų. Tai ypač aktuali problema jaunesniems vyrams ir jų šeimoms“, – pasakoja urologas.
Pasak mediko, kiekvienai šalutinei prostatos vėžio gydymo reakcijai sumažinti, yra taikomi atskiri metodai. „Yra tam tikri erekcijos sutrikimų ir šlapimo nelaikymo gydymo būdai, o kartais tiesiog užtenka laiko ir viskas atsistato. Tiesa, būna atvejų, kai padėti negalime. Tuomet, deja, vyrui tenka susitaikyti su tokia situacija“, – pasakoja M. Jievaltas.
Metodai – svarbūs savijautai
Organizmo reakcijos po prostatos gydymo priklauso ir nuo gydymo metodų. Vienus gydymo metodus vyrų organizmas priima lengviau, kitus – sunkiau. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto urologijos profesoriaus M. Jievalto, jau darant tyrimus aiškėja, kaip ir kokiais būdais ligą reikės gydyti, o galbūt pakaks tik stebėti.
„Jei prostatos vėžys yra pažengęs arba užleistas, diagnostika nėra labai sudėtinga. Jei požymiai yra nematomi, o tokių atvejų būna bene 90 procentų, diagnostika sudėtinga. Mūsų tikslas yra nustatyti agresyvų prostatos vėžį, kuris yra pavojingas žmogaus gyvybei. Ligos pradžioje mes turime kelis gydymo variantus – daugiausia siūlome, jei liga nėra agresyvi, paprastą aktyvų stebėjimą, esant pablogėjimui – radikalų gydymą“, – sako urologas.
Radikalūs gydymo būdai gali būti operacija ir spindulinė terapija. Visa kita – sisteminis išplitusio vėžio gydymas. Tarkime, gydymas hormonais ar naujasis gydymas radioaktyvaus radžio preparatu.
Tiesa, anot jo, androgenus deprivuojanti terapija arba kitaip hormoninis gydymas, kurio metu vyro organizme testosterono lygis sumažinamas iki kastracinio lygio, vis dar yra gydymo pagrindas. Būtent šis gydymas skaudžiai atsiliepia vyrų lytiniam pajėgumui.
Pasak urologo M. Jievalto, ieškodami įvairesnių gydymo būdų medikai ėmė taikyti chemoterapinį gydymą daug anksčiu nei tai darydavo prieš tai.
„Vis anksčiau gydymo eigoje mes galime paskirti chemoterapiją. Turime įrodymų, kad ji veikia jautraus testosteronui prostatos vėžio gydymą. Neabejotinai ateityje chemoterapija užims daug svarbesnę rolę nei dabar, šis gydymas turi perspektyvą plėstis ir didėti. Tikimės, kad ateis dar ir kiti chemoterapiniai medikamentai, kurie praplės chemoterapeutų galimybes „, – sako medikas.
Chemoterapinį gydymą, kurio, kitaip nei prieš 10 ar 15 metų pacientai jau nevengia, medikai skiria ankstyvesnėse gydymo stadijose arba tada, kai išsivysto kastracijai atsparaus prostatos vėžio būsena. M. Jievaltas pripažino, kad ne visada pacientai lengvai toleruoja paskirtą gydymą, bet medikui paaiškinus jo būtinybę, retas, kuris atsisako.
Pašalinis poveikis – gydymo dalis
Radikalus prostatos vėžio gydymas dažnai reiškia ir šalutinius poveikius. Dalis vyrų ima nelaikyti šlapimo, daugeliui sutrinka erekcija, ištinka karščio priepuoliai. Tiesa, nutraukus, tarkime, chemoterapinį gydymą, paciento būsena pagerėja, erekcijos sutrikimai ilgainiui išnyksta. Gydantis hormoniniais preparatais ir pašalinus testosteroną iš vyro organizmo jis pradeda jausti karščio priepuolius, sutrinka libido, erekcija, išnyksta lytiniai santykiai.
„Yra poveikis bendrai kūno sistemai, pasunkėja metabolinis sindromas, gali atsirasti infarkto grėsmė, insultas, dažniau nustatome cukrinį diabetą. Žodžiu hormoniniai vaistai turi savo pasekmes, kurios daro įtaką normaliai žmogaus savijautai“, – vardija urologas M. Jievaltas.
Medikas, kasdien susiduriantis su vėžio kamuojamais pacientais, sako, kad onkologijoje nėra vaisto ir gydymo, kuris neturėtų vienokių ar kitokių šalutinių poveikių. Deja, bet dažnai šalutinis efektas paliečia jautriausias ir intymiausias gyvenimo sritis. Naujosios terapijos turi mažiau šalutinių efektų, bet visai jų išvengti kol kas nepavyksta.
Kiekvienas pacientas – unikalus
Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas, gydytojas Alvydas Česas, kalbėdamas apie chemoterapinį gydymą prostatos vėžio užkluptiems pacientams, sako, kad tai – subtilus gydymas, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Paprastai chemoterapinis gydymas buvo taikomas, kai išsivystydavo kastracijai atsparus vėžys, bet dabar daliai pacientų chemoterapinis gydymas pradedamas taikyti anksčiau ir kartu su hormoniniu gydymu.
„Tai yra labai subtilus dalykas, pacientų grupės parenkamos pagal daug faktorių. Vieniems šis gydymas duoda didesnę naudą, kitiems – nereikia to daryti. Ankstyvesnis chemoterapinis gydymas yra taikomas metastazavusios ligos atveju, kai dar yra hormonui jautri stadija. Kelios studijos parodė, kad toks gydymas yra gana efektyvus, o pacientų išgyvenamumas gali pailgėti“, – sako chemoterapeutas. Medikas pripažįsta, kad pacientai yra skirtingi ir vieniems toks gydymas tinka, o kitiems, tarkime, vyresniems, gali netikti.
„Kokį gydymą skirsime dažnai priklauso nuo žmogaus amžiaus ir ligos charakterio; koks jos tipas, kaip greitai liga atsinaujina, kada išsivystė ir kur yra metastazės. Tam, kad nutartume kokį gydymą taikyti reikia dalykinės komandos aptarimo. Gydymas yra individualus dalykas. Chemoterapija su hormoniniu gydymu yra taikoma ne visiems, bet nedidelei grupei pacientų, kuriems toks gydymas tinkamas“, – apie subtilius gydymo būdus ir būtinybę įsigilinti į individualią kiekvieno paciento ligos istoriją kalbėjo gydytojas A. Česas.
