Specialistai pastebi, kad pirmuosius peršalimo simptomus žmonės gali gydytis patys ir namuose, tačiau prireikus vaistų turėtų kreiptis į gydytoją ar vaistininką, kad medikamentai nepridarytų daugiau žalos nei naudos.
„Esant peršalimo simptomams pacientai gali gydytis ir patys, laikydamiesi simptominio gydymosi namie rekomendacijų – gerti daug šiltų skysčių, praplauti nosį druskos tirpalu, laikytis režimo: drėkinti patalpų orą, daugiau laiko gulėti, vengti kontaktų su kitais žmonėmis.
Dažnas namų vaistinėlėje turi paracetamolio, jo galima vartoti, tačiau svarbu neviršyti rekomenduojamos vienkartinės ir paros dozės. Apie tai galima paskaityti vaisto informaciniame lapelyje“, – pataria Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos vadovė dr. Sonata Varvuolytė.
Perdozuoti vaistų – lengva
Medikai pastebi, kad perdozuoti paracetamolio labai lengva. Nereceptinių vaistų nuo peršalimo būna įvairių pavadinimų ir neretai gyventojai, tikėdamiesi, kad daugiau vaistų padės greičiau pasveikti, vienu metu geria kelis skirtingus preparatus.
„Viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti žmonės dažnai vartoja nereceptinius sudėtinius preparatus, kurių sudėtyje yra kelios veikliosios medžiagos. Viena iš jų – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
Per didelės dozės, pernelyg dažnas ar kelių šios vaistinių medžiagų grupės preparatų vartojimas yra pavojingos žmogaus sveikatai. Saugiau yra rinktis vienos vaistinės medžiagos preparatą. Taip galima išvengti nepageidaujamo toksinio medikamento poveikio žmogaus organizmui“, – tikina dr. S. Varvuolytė.
Ji atkreipia dėmesį, kad esant kai kuriems simptomams būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Negalima numoti ranka į dusulį, stiprų krūtinės ar gerklės skausmą, vėmimą, taip pat jeigu nepavyksta įprastais vaistais sumažinti karščiavimo. Gydytojo konsultacija reikalinga, kai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, lydimi karščiavimo, užsitęsia ir trunka daugiau nei tris – penkias paras.
Pataria pasikonsultuoti
Toksikologai pastebi, kad žmonių, perdozavusių ir apsinuodijusių vaistais nuo peršalimo ar nuo skausmo, į ligonines patenka nuolat.
Vaistiniai preparatai gali sukelti pavojingus kepenų pažeidimus, pasireiškiančius ne iš karto. Apsinuodijimo vaistais pasekmės ilgalaikės, kepenų pažeidimai lieka visam gyvenimui, o prasidėjus žaibiniam kepenų nepakankamumui liga gali baigtis mirtimi.
„Visus medikamentus reikia vartoti atsakingai – pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus: laikytis paskirto vaisto vartojimo režimo, dozių ir gydymo trukmės.
Jei tai nereceptiniai vaistai, reikia paisyti pateiktų perspėjimų vaisto informaciniame lapelyje: neviršyti vienkartinės ir paros dozės, atsižvelgti į kitus tuo metu vartojamus vaistinius preparatus, nepamiršti ir tuo metu vartojamų žolinių preparatų, papildų“, – pasakoja dr. S. Varvuolytė.
Pasak jos, jeigu kyla abejonių dėl vaistų suderinamumo, būtina teirautis specialisto patarimo. Pacientai turėtų nepamiršti pasakyti, jei paskirtus vaistus naudoja kitaip, nei nurodyta, pavyzdžiui, geria juos po valgio, nors nurodyta nevalgius, užsigeria sultimis, nors rekomenduojama vandeniu, kramto tabletes, nors vaisto vartojimo instrukcijoje parašyta „nuryti nekramtant“ ir panašiai.
„Alergiški žmonės vizitui pas gydytoją galėtų paruošti sąrašą, kuriame būtų nurodytos visos alergiją keliančios medžiagos, o pokalbio metu primintų jas. Žmonės gydomi keliais vaistiniais preparatais, turėtų atsiminti vaistų pavadinimus ir dozes, jų vartojimo tvarką.
Svarbu nepamiršti, kad vaistai turi galiojimo terminą, o vartojimo trukmė atidarius medikamento pakuotę yra ribojama, ir paisyti rekomenduojamų vaistų laikymo sąlygų“, – pataria Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos vadovė dr. Sonata Varvuolytė.
