Karlyn išmoko plaukti būdama ketverių. Paauglystės metais ji atkakliai lankė plaukimo treniruotes bei priklausė komandai, kurios nariai buvo kiti olimpinio lygio plaukikai. Vos penkiolikos ji laimėjo 400 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi rungtį Naujojoje Zelandijoje surengtose rungtynėse. Tądien merginos treneris Karlyn patikino, jog jos potencialas – neišsemiamas.
Pasak jo, mergina turėjo galimybę siekti pasaulinės šlovės. Deja, įvykiai pasisuko kiek priešinga linkme. Praėjus vos pusei metų po rungtynių Karlyn paragavo pirmojo alkoholinio gėrimo.
Pateko į alkoholizmo pančius Moteris prisimena, kad vos pajautusi svaiginantį alkoholio poveikį ji nebenorėjo jo atsisakyti. Gerdama Karlyn jautėsi taip, lyg visi nesklandumai išnyko, mergina sau atrodė dailesnė, protingesnė. Galiausiai tai pakeitė jos meilę plaukimui.
„Kuo dažniau dalyvavau vakarėliuose, tuo silpnesnį potraukį jaučiau plaukimui. Norėjau išeiti iš plaukimo komandos, tačiau mano motina to neleisdavo. Priversta treniruotis išvažiuodavau iš namų, tačiau taip ir nenuvykdavau į treniruotę. Deja, kone visą laiką būdavau pričiupta.
Būdama maždaug 17-os supratau, kad priaugau maždaug 8 kilogramus svorio. Tai mane neramino ir neigiamai veikė mano nuotaiką. Taigi, pamažu išsivystė dar viena priklausomybė – išvemti suvalgytą maistą.
Taip atsidūriau keistoje situacijoje. Juk bulimija dažniausiai pagrįsta noru kontroliuoti, o alkoholizmas veikė priešingai. Jo suteikiamas apsvaigimas man padėjo atsipalaiduoti, užmiršti patiriamą įtampą. Deja, tai darė labai neigiamą įtaką mano gyvenimui. Vos po trijų semestrų koledže mečiau mokslus ir grįžau namo į San Diegą“, – pasakojo plaukikė.
Prarado net dešimt metų
Grįžusi namo moteris ėmė skęsti alkoholizmo liūne. Deja, vakarėlio liūtės karjera greitai baigėsi. Visi Karlyn draugai ėmė bręsti, juos nustojo dominti besaikis alkoholio vartojimas.
„Atrodė, jog vakarėlis pasibaigė, tačiau mane apie tai pamiršo įspėti. Baruose ėmiau lankytis viena. Ne vieną sykį bandžiau grįžti į koledžą, tačiau geri ketinimai ilgai netrukdavo.
Plaukimas irgi netraukė. 25-erių buvau trumpam sugrįžusi prie rungtyniavimo, netgi pagerinau 400 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi rekordą. Tai suteikė šiek tiek motyvacijos pabandyti dar kartą.
Taigi, vėl pradėjau mokytis koledže, plaukioti. Deja, praėjus kelioms savaitėms vėl ėmiau lankytis vakarėliuose. Tad viskas nuėjo sena vaga – mečiau mokslus ir vėl grįžau į San Diegą“, – prisiminė moteris.
Gerdavo po litrą degtinės per dieną Nuo 26-ojo gimtadienio Karlyn gyvenimas ėmė ristis žemyn. Tiek bulimija, tiek alkoholizmas tik stiprėjo. Prie to prisidėjo ir smurto pilni santykiai, pastovus darbo netekimas.
31-erių Karlyn išgerdavo beveik po litrą degtinės per dieną, ji nebeprižiūrėjo savo sveikatos. Pas dantistą moteris nesilankė net šešerius metus. Taigi, moters motina nebeištvėrė ir ją užregistravo pas gydytoją.
„Nuvykusi pas gydytoją pirmą sykį prisipažinau, kad esu alkoholikė. Tai buvo didelis pripažinimas, kurio niekuomet nemaniau turėsianti atskleisti. Galvojau, kad prasmegsiu skradžiai žemės, tačiau buvau vienintelė jaučianti paniką.
Gydytojas ramiai pažvelgė į mane ir nusprendė, kad pats metas praleisti šiek tiek laiko reabilitacijos centre. Mano mama jam tik pritarė. Keista, tačiau rami jų reakcija mane privertė jaustis saugiai“, – prisiminė moteris.
Grįžimas į vandenį Beveik dvi savaites praleidusi vandenyje moteris suprato, kad pats metas sugrįžti daryti tai, ką mokėjo geriausiai – plaukti. Pasak Karlyn, būtent vanduo padėjo jai greičiau pasveikti.
„Labai greitai susigrąžinau prarastą fizinę formą bei matyti geresnius nei bet kada anksčiau rezultatus. Prireikė vos 6 mėnesių, kad vėl dalyvaučiau rungtynėse ir pelnyčiau prizines vietas bei gerinčiau pasaulio rekordus.
Taip pat ėmiau lankyti koledžą, baigiau mokslus, dalyvavau anoniminių alkoholikų susitikimuose. Susiradau mane palaikančių draugų, kurie žinojo, kaip sunku atsisakyti gėrimo. Šią savo priklausomybę pakeičiau kita – nugalėjimu.
Svarbiausia, kad tai – itin plati sąvoka. Jaučiau norą nugalėti visose savo gyvenimo srityse, tiek plaukime, tiek kovoje su priklausomybėmis. Pamilau blaivybę ir aštrų protą, kurį ji man suteikė. Išmokau mylėti save tokią, kokia esu ir nebejaučiau poreikio malšinti šį jausmą alkoholiu. Juk niekada nevėlu pradėti iš naujo“, – savo laime dalinosi ji.
