Biržų medikai neprisimena atvejo, kad būtų tekę daryti operaciją tokio garbaus amžiaus pacientei.
Griuvo virtuvėje ant grindų
Malvina Klanauskaitė praėjusį šeštadienį ruošėsi važiuoti į kapines. Ją nuvežti turėjo prižiūrinti dukterėčia Valė Brazdžiuvienė ir jos dukra. Senolė virtuvėje pavalgiusi. Po to stojusi ir bandžiusi pasiremti lazdele. Ši slydo, ir moteris atsidūrė ant grindų.
Bandė atsistoti, tačiau pajuto, kad kojos neklauso. Tuomet kažkokiu būdu nušliaužė iki durų ir laukė, kol pas ją atvažiuos giminaitės.
Maždaug po pusantros valandos atvažiavusi dukterėčia iškvietė medikus. Paaiškėjo, kad moteriai lūžo koja ir ją būtina operuoti.
M.Klanauskaitę operavęs gydytojas, mokslų daktaras Olgertas Kvedaravičius sakė, kad operacija pavyko. Tiesa, pacientė kurį laiką dar turės praleisti ligoninėje.
„Labai gerai daktarai žiūri. Ir slaugytojos labai paslaugios. Duok, Dieve, jiems sveikatos“, – tokiais žodžiais palatos, kur gydoma senolė, pacientės pasitiko atėjusią korespondentę.
Po kojos traumos sudėtingą operaciją patyrusi 102 metų moteris – galbūt vienintelė šalyje, sėkmingai operuota tokio garbaus amžiaus pacientė.
Artimieji – kapuose
„Nieko iš artimųjų nebeturiu, tik dukterėčia Valė ir jos dvi dukros bei giminaičiai Rokiškyje. Dar Būginiuose gyvena viena pusseserė. Bet nė vienos tokios senos, kaip aš, gal jau nėra“, – sako Malvina Klanauskaitė. Jos tėveliai – Anastasija ir Antanas Klanauskai bei viena sesuo ilsisi Kvetkų kaimo kapinaitėse. Dar viena sesuo ilsisi Nemunėlio Radviliškio, kita – Virškupėnų kapinėse.
Malvina, jauniausia iš penkių seserų, gimė Simanių kaimo ūkininkų šeimoje 1914 metais. Šiuose namuose ilgą laiką gyveno. Vėliau nusipirko namelį Biržuose. Statant vaikų darželį „Drugelis“ jos namelis buvo nugriautas. Valdžia jai davė vieno kambario butą netoli Biržų ligoninės. Čia senolė gyvena jau daugiau nei trisdešimt metų.
Gimtoji sodyba, kur buvo likusi gyventi jos sesuo, Simanių kaime vėliau sudegė.
Tad prieš Vėlines kelionė į Kvetkų kapinaites senolei pastaraisiais metais būdavo viena iš retų galimybių susitikti su Anapilin išėjusiais artimaisiais, aplankyti tėviškę. Deja, šiemet kapai lankyti be jos.
Iki šios nelaimės Malvina Klanauskaitė, turint omenyje jos garbų amžių, buvo itin guvi. Ji nueidavo į netoli namų esančią parduotuvę, valgyklą „Pušaitė“ nusipirkti bandelių. Giminaičiams tereikėdavo jai atvežti tik duonos.
Moteris pati gamindavosi maistą. Jam nėra išranki – valgo viską. Tiesa, labiau mėgsta pieniškus produktus.
„Siuvau visą amželį, bet neapžlibau. Akinių nenešioju. Žmogų pažįstu, kur didesnės raidės, paskaitau. Tik girdžiu blogiau“, – sako pašnekovė.
Paskutiniais metais bažnyčios ji nelankydavo. Klebonas jai buvo paaiškinęs, kad gali melstis namie. Taip ir darė – poteriaudavo ryte ir vakare.
Siuvo iki šimto metų
„Darbšti, švari, maloni. Graži. Ir labai gera siuvėja“, – taip Malviną Klanauskaitę apibūdino palatoje besigydanti jos kraštietė. M.Klanauskaitę to krašto žmonės žinojo kaip labai gerą siuvėją. Klientų negalėjusi atsiginti. Ji siūdavo ne tik aplinkinių kaimų žmonėms. Dažnai dviračiu, o vėliau mopedu važiuodavo ir į Latviją, kur turėjo klientę, todėl gerai kalba latviškai.
Labiausiai jai patikdavo siūti kelnes vyrams. Švarkus, kur turėdavo būti daug kišenių, siūdavo ne itin noriai. Prisimena siūdavusi ir kailinius. Puošdavusi ir moteris.
Pašnekovė sako namuose siūdavusi iki šimtojo savo gimtadienio. Dabar, anot senolės, „niekam siuvimo nebereikia – visko gatava privežta“.
Tačiau namuose iki šiol saugomos dvi jos siuvimo mašinos – „Singer“ ir „Overlokas“.
„Vyro neturėjau, esu mergaitė. Tikrų kavalierių nebuvo. Buvau šokėja, dainininkė. Vyrai man nerūpėjo, tik darbas. Siūti pradėjau būdama dvidešimties, ėjau per svietą“, – sako M.Klanauskaitė.
Buvo užpulta ir pergriauta
Kadangi siuvo namuose, moteris pensijos neužsidirbo. Tad dabar gauna tik pašalpą. Tačiau sako, kad jos užtenka. Sveikata moteris sako nesiskundusi. Medikų rankose atsidūrė tik po kaulų lūžių. O jų gyvenime suskaičiavusi šešis.
Jai buvo lūžę abiejų rankų kaulai, o prieš keletą metų, iškritus iš lovos, trūko nugaros kauliukas. Prieš dvejus metus ją, einančią gatve, užpuolė paaugliai ir bandė pačiupti rankinę. Greičiausiai tikėjosi rasti piniginę. Tik jie nežinojo, kad moteris rankinėje jos nesinešioja.
Nors rankinės, stipriai apvyniotos apie ranką, nuplėšti nepavyko, senolę užpuolikas pargriovė. Jai buvo stipriai sumuštas kelis, kurį skauda iki šiol.
Laukia gimtadienio
„Laikosi močiutė. Dar ir padainuoja“, – apie senolę Malviną sako palatos kaimynės.
Senolė niekad nesigailėjusi, kad jos gimtadienis būdavo Visų šventųjų dieną.
„Ryte į Kvetkų bažnyčią nuvažiuodavau, vėliau šalia esančias kapines aplankydavau. Vakare sueidavo jaunimas, padainuodavome“, – prisimena M.Klanauskaitė.
Moteris sako, kad dovanų jai nereikia.
Jos giminaitė Valė Brazdžiuvienė prisiminė, kad, kai M.Klanauskaitė sulaukė 100 metų, ją sveikino rajono merė Irutė Varzienė ir seniūnas Vytas Jareckas. Giminaičiai iš Rokiškio jubiliejaus proga bažnyčioje buvo užsakę šventas Mišias.
„Geriausia gimtadienio dovana – kas nors skanaus“, – sako senolės globėja.
O palatos kaimynės mano, kad didžiausia dovana senolei – nuolatinė globa bei rūpestis.
„Ir savo dukroms sakiau, kad jei kas man nutiktų, jos neapleiskite“, – sako V.Brazdžiuvienė.
Daugiau naujienų iš Biržų: www.siaure.lt.
