Apie tai rašėme čia.
Naujausiais duomenimis, praėjusią savaitę Vilniuje
užregistruoti trys hepatito A atvejai – spalį čia tai jau antras
šios ligos proveržis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus
departamentas pranešė, kad spalio 25–28 dienomis užregistruoti
trys pranešimai apie galimai epidemiologiškai susijusius hepatito A
atvejus. Susirgo du toje pačioje gyvenamojoje vietoje gyvenantys
asmenys ir vienas asmuo, kuris ligos inkubacinio periodo metu lankėsi
toje gyvenamojoje vietoje.
Departamento specialistai pradėjo įtariamo hepatito A protrūkio
epidemiologinį tyrimą.
2010 – 2015 metais Vilniaus mieste iš viso hepatitu A susirgo
177 asmenys. 89 (50,3 proc.) iš jų nustatyti 2012 metais, kai kilo
11 hepatito A protrūkių Vilniaus mieste (vienas – romų
bendruomenėje, trys – vaikų socialinės globos namuose ir septyni
– šeimose). 2016 metų sausio – rugsėjo mėnesiais Vilniaus
mieste hepatitu A susirgo keturi asmenys.
Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso
(HAV). Hepatito A infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis
kliniškai pasireiškiančia arba simptomų nesukeliančia šios
infekcijos forma. Liga prasideda ūmiai, pasireiškia karščiavimas,
silpnumas, galvos skausmas, kartais kvėpavimo takų kataro požymiai.
Po keleto dienų pasireiškia apetito stoka, pykinimas, vėmimas,
patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Po 1–2 dienų pagelsta
akių odenos, vėliau – oda ir gleivinės – išsivysto gelta.
Hepatitu A virusu užsikrečiama, kai virusas patenka į
nesirgusio ar neskiepyto žmogaus organizmą per burną su maistu ar
vandeniu. Į maistą ar vandenį virusas patenka su infekuoto asmens
išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai
pasinaudojus tualetu yra blogi.
Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu-
oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų.
Infekcija gali plisti ir lytiniu keliu, ypač nesaugių lytinių
santykių metu.
