Šis navikas pasireiškia vienam iš 100 000 kūdikių. Dėl didelės persileidimo rizikos Tammy buvo pasiūlyta aborto galimybė, tačiau moteris to atsisakė. Ji buvo įsitikinusi, kad gydytojai yra pajėgūs padėti tiek jai, tiek jos vaikui.
Atlikusi nuodugnią paiešką Tammy atrado, jog egzistuoja procedūra, atliekama endoskopu. Tuomet tai buvo didelė naujovė ir lig tol niekas nebuvo atlikęs teratomos šalinimo taikant šį metodą.
Vis dėlto, moteris suprato, kad tai – vienintelis būdas išsaugoti jos kūdikio gyvybę. Kai medikai patvirtino, kad teoriškai ši operacija buvo įmanoma, Tammy nebesirūpino dėl savo saugumo. Ji iš karto susitarė dėl konsultacijos su Kūdikių terapijos centro Majamyje direktoriumi gydytoju Rubenu Quintero.
Operuojant Tammy buvo visiškai žvali. Pirmojo pjūvio, atlikto pilvo sienoje, ji nejautė dėl išorinių nuskausminamųjų, tačiau moteris teigė pajautusi, kaip endoskopas buvo įvestas į amniono maišą. Pasak jos, jausmas priminė sprogstantį balioną.
Endoskopo gale įtaisyta kamera leido chirurgui ne tik apžiūrėti auglį iš arti, bet ir įvertinti riziką, kuri galėjo kilti jį pašalinus. Pasirodo, procedūra buvo paprastesnė, nei tikėtasi iš pradžių – pakako nupjauti auglio kamieną, kuriuo šis buvo prisitvirtinęs prie kūdikio burnos gleivinės.
Vis dėlto, navikas buvo per didelis, kad būtų pašalintas iš amniono maišo (maišo su skysčiais, kuriuose . Todėl gydytojas Quintero nusprendė jį palikti plaukiojanti šalia kūdikio iki jo gimimo. Svarbiausia, kad atskirtas nuo vaiko organizmo jis jokios grėsmės nebekėlė.
„Kai pamačiau, kaip auglys yra atskiriamas nuo mano kūdikio kūnelio, pasijaučiau it akmuo būtų nusiritęs nuo krūtinės. Pagaliau buvau tikra, kad viskas bus gerai.
Šiandien mano duktė Leyna yra visiškai sveika. Ji kalba ir valgo normaliai, kaip ir jos bendraamžiai, o apie auglį išduoda nedidelis randas, esantis jos burnoje. Leyna – mano mažas stebuklas“, – susigraudinusi pasakojo moteris.
Ši istorija – puikus motiniškos intuicijos pavyzdys. Nepaisydama, kad galėjo rizikuoti savo gyvybe, Tammy ryžosi anksčiau niekuomet neišbandytai operacijai vien tam, kad išgelbėtų savo dar negimusią dukterį. Argi tai neįkvepia?