Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad dviejose šeimose virusiniu hepatitu A (VHA) susirgo keturi asmenys.
VHA yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito A virusas. Žmogus užsikrečia virusui patekus per burną su maistu ar vandeniu. Džiovinti ar vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo veiksniai.
Pagal VHA paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio (Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas), vidutinio (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija) šalis. Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, keliaujantys į didelio endemiškumo šalis, ypač jei gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos asmeninės higienos, saugaus geriamo vandens ir maisto.
ULAC duomenimis, pastaruosius dešimt metų sergamumo rodiklis VHA sumažėjo nuo 2,89 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2006 metais) iki 0,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2015 metais). Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti septyni hepatito A atvejai.
Keliaujantiems į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti, rekomenduojama prieš kelionę pasiskiepyti, kuo dažniau plauti rankas, ypatingai prieš valgį, pasinaudojus tualetu, viešuoju transportu, po apsipirkimų parduotuvėse, jeigu nėra sąlygų nusiplauti rankas, naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones arba servetėles, valgyti saugų maistą ir gerti saugų vandenį.
Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimų atvejai, tačiau registruojami ir protrūkiai. Įvairiose pasaulio šalyse kilę protrūkiai buvo susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nekaitinamas.
Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio.
Žymiai rečiau, tačiau infekcijos plitimas realizuojamas per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą.
Minimalus inkubacinis periodas trunka 14 dienų, maksimalus – 50. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų. Tuo tarpu 40 – 50 proc. vyresnių vaikų ir net 70 – 80 proc. suaugusiųjų infekcija pasireiškia išreikštais požymiais.
Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1 – 2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėn. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką.
Vakcinacija – efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Šiuolaikinės A hepatito vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.
