Savo ligos istoriją kaunietis A.Kančas, pasitikdamas 2014 metų Kalėdas, pavadino stebuklu, koks nutinka nebent pasakose.
Nė vienas gydytojas negalėjo garantuoti, kad pašalinus piktybinį darinį kepenyse pavyks ligą pristabdyti.
Apie tokį retą atvejį Nacionalinio vėžio instituto specialistai rengė pranešimus ir skaitė tarptautinėje konferencijoje dalydamiesi patirtimi su kolegomis.
Ragino nebijoti pasitikrinti
2014 metų rugpjūčio mėnesį pašalintą iš kepenų kumščio dydžio metastazę A.Kančui priminė tik ilgas randas, panašus į statųjį kampą.
Po šios operacijos atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimai rodė, kad liga atsitraukė.
Ne vieną savo draugą ir pažįstamą architektas įkalbėjo kartą per metus pasidaryti PSA tyrimą. O patogiausia tai padaryti prieš gimtadienį.
„Jeigu tyrimo rezultatai bus geri, tai – puikiausia dovana gimtadieniui.
Jei ką nors įtars, bus neblogai, kad žmogus anksti rado ligą, – tai kaip slėpynės, kurias žaidžia vaikai, tik šį kartą reikia surasti pasislėpusią ligą“, – sakė pašnekovas.
Jubiliejus – ligoninėje
Savo 60 metų jubiliejų A.Kančas pasitiko ligoninėje. Nutaręs palatoje nelieti ašarų ir negraudinti kitų, švęsdamas gimtadienį menininkas neprarado šmaikštumo.
„Norėjau ant galvos nusipiešti Kristų, kuris taip pat kentėjo, bet neišdrįsau“, – prisipažino vyras.
A.Kančas mokėdavo paguosti savo palatos draugus. Vienam jų buvo atlikta daugiau nei 10 limfmazgių operacijų.
Prieš daug metų laivyne tarnavusiam vyrui viskas prasidėjo nuo mazgelio delne – iš pradžių jis neteko plaštakos, vėliau riešo, operacijų vis daugėjo, o ranka vis trumpėjo.
Kai buvo nuspręsta ją nupjauti, vyras atrodė labai susikrimtęs.
Net tokioje situacijoje architektas stengėsi palatos draugą įtikinti, kad jis yra laimės kūdikis.
Kadangi vėžys nebuvo išplitęs, pašalinus ligotą ranką jis bus sveikas. Be to, su viena ranka įmanoma gyventi.
Praėjus pusdieniui po tokio pokalbio A.Kančo palatos kaimynas ėmė šypsotis.
Žinia sukėlė šoką
Du smūgiai, apie kuriuos architektas galėtų ilgai kalbėti, lydi daugelį sergančiųjų vėžiu. Vienas jų – šokas, kurį sukelia žinia apie piktybinę ligą.
Įtarimas, kad kažkas negerai, architektui kilo atlikus PSA tyrimą, kurio rodiklis siekė 4 ng/ml, – tai šiek tiek daugiau negu norma. Atlikus biopsiją abejonių nebeliko, kad tai – agresyvus prostatos vėžys.
„Išeini iš gydytojo kabineto sužinojęs diagnozę, akyse ašaros, dreba rankos, lieka tik surašyti testamentą.
Į galvą lenda visokios mintys – kodėl tai atsitiko man? Nesu toks blogas, juk yra ir niekšų. Ir tada prasideda vidinė griūtis“, – prisiminė A.Kančas sunkiausią savo gyvenime akimirką.
Vėliau jausmų sąmyšis aprimo. Dar pusmečio prireikė, kad įvyktų vidinis lūžis.
Kai draugai pasiūlė perskaityti knygą „Pamilk savo ligą“, architektui tai atrodė absurdiška.
Padėjo tikėjimas
Daugelis ligonių nekenčia savo ligos, stengiasi su ja kovoti. Bėda ta, kad iššvaistę daug energijos jie išsenka ir palūžta. A.Kančui padėjo tikėjimas, jis sugrąžino vidinę ramybę.
Vyras tikino antrąkart atradęs Dievą – skirdavo daug laiko maldai, tarp vienuolyno sienų užsidarydavo tris ar keturias dienas atlikdamas rekolekcijas ir karštai melsdavosi. Dvasinė patirtis atvėrė akis.
Dabar kiekvienam žmogui, sergančiam vėžiu, kaunietis pataria iš pradžių nusiraminti, nejausti nei pykčio, nei apmaudo, stengtis išvengti vidinio konflikto.
Vėžys vėl sugrįžo
Antrąkart gyvenimo egzaminą jam teko laikyti supratus, kad liga atsinaujino.
„Visi vyrai, su kuriais gulėjau vienoje palatoje, netgi tie, kuriems buvo nustatytas didelis PSA rodiklis, pasveiko, o manęs vaistai nebeveikė.
Buvo beprotiškai skaudu, nes supratau, kad pastangos sutramdyti ligą nuėjo veltui“, – prisipažino pašnekovas.
2009-ųjų vasarį atlikus prostatos operaciją kurį laiką tyrimai buvo geri, gydytojų konsiliumas nusprendė, kad vėliau būtinas švitinimas. Bet ligonis liko neįspėtas. Kai po metų architektas vėl kreipėsi į gydytoją, PSA rodikliai buvo tokie kaip ir prieš operaciją.
2010 metų gegužę taikyta radioterapija pagerino būklę, bet šio gydymo poveikis truko ne ilgiau kaip metus – vėliau vėžys atsinaujino.
Vilties liko vis mažiau
A.Kančo laukė dar vienas gydymo etapas – 2011-ųjų vasarį skirta hormonų terapija kurį laiką buvo veiksminga. O 2013-ųjų vasarį PSA rodiklis vėl pakilo daugiau nei iki 10.
Dalyvaujant klinikinėje studijoje kauniečiui buvo skirta biologinė terapija, nors tuo metu Lietuvoje dar buvo neregistruotas naujas preparatas.
Po metų vėžinės ląstelės pasidarė atsparios ir šiems vaistams.
2014-ųjų balandį architektas suprato, kad beveik visos gydymo galimybės išbandytos. Artėjo Velykos, nuotaika buvo prasta. Bet nieko nedaryti – ne A.Kančo būdui.
Nuvykęs į Berlyną jis susirado kliniką. A.Kančui rūpėjo išgirsti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių onkologų nuomonę. Berlyno medikai aptiko jo kepenyse kumščio dydžio darinį.
Tai buvo metastazė, todėl patarė taikyti naują chemoterapijos kursą, o po to atlikti kepenų operaciją.
Grįžus į Lietuvą, Kauno klinikų medikai taip pat pritarė tokiam gydymo planui. Tačiau laukė dar vienas nusivylimas – 2014-ųjų gegužę pradėta taikyti chemoterapija nesumažino PSA rodiklio, jis ėmė žaibiškai didėti.
Po keturių chemoterapijos procedūrų PSA rodiklis šoktelėjo nuo 11 iki 40. Tai parodė, kad vaistai neveikia piktybinio auglio.
Tada buvo skirtas dar vienas chemoterapijos kursas, kurį gydytojai tarpusavyje vadino eksperimentiniu, bet vilties pasveikti liko dar mažiau.
Atrodė, kad liga aprimo
A.Kančas kreipėsi pagalbos į Nacionalinį vėžio institutą. Čia medikai tarėsi, ar tęsti chemoterapiją, ar kuo greičiau šalinti metastazes iš kepenų.
Daug pacientų nuo prostatos vėžio išgydęs Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas Albertas Ulys neabejojo, kad tokia operacija būtina. Prabėgus dviem dienoms po operacijos PSA rodiklis nukrito iki 4, vėliau ėmė ristis žemyn – iki 0,02.
„Neįtikėtinas dalykas, kad prostatos vėžys taip aprimo.
Nors kauluose dar yra metastazių, bet jos miegančios, toliau neplinta“, – kalbėjo pašnekovas, kuriam tada gyventi buvo likę beveik dveji metai.
Sukūrė įspūdingų statinių
* A.Kančas nuo 1991 metų vadovavo individualiai projektavimo įmonei A.Kančo studijai. Nuo 1996-ųjų dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute. Projektavo visų tipų visuomeninius pastatus, gyvenamuosius namus, interjerus.
* Tarp didžiausių jo ar drauge su kolegomis suprojektuotų statinių bei interjerų yra Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia (nuotr.) ir parapijos namai, Šv.Kazimiero bažnyčia, Sportininkų viešbutis prie Kauno marių, Vaikų globos namai „Atžalynas“, Maltos ordino senelių namai, įmonės „Kraft Foods Lietuva“ administracijos ir laboratorijos pastatų kompleksas, Czeslawo Miloszo kultūros centras (Šeteniai), prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ Kaune, „Fredos miestelis“, „Karaliaus Mindaugo apartamentai“, Norvegijos ambasados pastatas Vilniuje, Kauno Jono Pauliaus II koplyčia bei kiti statiniai.
