Apie tai įspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja ginekologė medicinos mokslų daktarė Kristina Jarienė.
Pasaulyje atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad iš visų moterų, kurios susirgo gimdos kaklelio vėžiu, nuo 24 iki 32 procentų buvo nuolat tikrinamos ginekologiškai ir jų tyrimai buvo normalūs.
Ką galime padaryti geriau, kad nenuviltų gimdos kaklelio vėžio patikra?
Apie tai buvo diskutuota Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos surengtoje konferencijoje.
Kas savaitę Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta penkios moterys, nors šios ligos galima išvengti laiku nustačius ikivėžinius pakitimus ir skyrus atitinkamą gydymą.
Nėra vėžio be ikivėžinių gimdos kaklelio gleivinės pakitimų. Klasikinis gimdos kaklelio citologinis tyrimas yra vadinamas PAP testu.
Šį metodą sukūrė graikų gydytojas Georgios Papanikolaou, todėl jo garbei buvo pavadintas šis tyrimas.
Nuo 1940 metų šis tyrimas taikomas nustatyti ikivėžinėms gimdos kaklelio ligoms. Ilgą laiką tai buvo vienintelis ir svarbiausias tyrimas gimdos kaklelio vėžio patikroje.
Lietuvoje šis tyrimas iki šiol yra pagrindinis ikivėžinių gimdos kaklelio ligų diagnostikos metodų, atliekamų pirminėje patikroje ir skiriamų 25–60 metų moterims. Jei citologinio tyrimo rezultatai yra be pokyčių, PAP tepinėlį patariama atlikti kas trejus metus.
Tepinėlis imamas su specialia šluotele ar šepetėliu. Įvairių studijų duomenimis, jo jautrumas yra nuo 30 iki 80 proc. Yra tam tikra tikimybė, kad ikivėžiniai pakitimai, o gal net piktybinis navikas nebus laiku nustatyta.
Išsivysčiusiose šalyse tradicinį gimdos kaklelio citologinį tyrimą pakeitė kur kas tikslesnis skystųjų terpių citologinis tyrimas, kuris Lietuvoje nėra kompensuojamas.
Vertinant skystųjų terpių citologinį tyrimą, gimdos kaklelio ląstelės yra atskiriamos nuo gleivių, kraujo, bakterijų, todėl tepinėlis tampa daug kokybiškesnis, o specialistui daug lengviau jį vertinti.
Ikivėžinių gimdos kaklelio ligų diagnostika būtų dar geresnė, jei pirminės patikros metu būtų nustatoma, ar moteris užsikrėtusi didelės rizikos žmogaus papilomos virusu (ŽPV), o tik vėliau patikslinama, kokių morfologinių pokyčių dėl šio viruso poveikio yra atsiradę ląstelėse.
Toks patikros metodas ypatingas tuo, kad pirmiausia atliekamas didelės rizikos ŽPV tyrimas, kuris yra beveik 40 proc. jautresnis nei citologinis tyrimas.
Tokią galimybę pasitikrinti sveikatą turi moterys daugelyje šalių – JAV, Meksikoje Kanadoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, kai kuriuose Italijos regionuose, Australijoje, net ir kaimyninėje Estijoje.
Tuo tarpu Lietuvoje šis tyrimas nekompensuojamas nei pirminėje patikroje, nei toliau stebint ir tiriant moterį.
– Ką siūlo moterims šiuolaikinė medicina? – paklausiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų medicinos mokslų daktarės gydytojos ginekologės Kristinos Jarienės.
– Yra daug būdų laiku aptikti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir laiku užkirsti kelią vėžiui. Duokite mums skystąją terpę, leiskite atlikti ŽPV tyrimą. Aptikus šį sukėlėją, leiskite nustatyti, ar dėl šio viruso įvyko kokių nors pokyčių.
Tai būtų didelis žingsnis į priekį, nes Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio sergamumas ir mirtingumas – vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
– Apie 90 procentų moterų, užsikrėtusių ŽPV, vėliau atsikrato šio sukėlėjo. Gal tas virusas nėra toks baisus, jei savaime pasišalina iš moters organizmo?
– O jei jūs susirgtumėte gimdos kaklelio vėžiu, ar tada sakytumėte, kad tas virusas nepavojingas? O jei jūsų duktė atsidurtų tarp to dešimtadalio moterų, kurios tampa ilgalaikėmis viruso nešiotojomis ir galiausiai suserga vėžiu? Manau, taip nesakytumėte.
Beveik kas penkta lytiškai aktyvi moteris, kuri „pasveiksta“ nuo viruso, vėliau gali užsikrėsti tuo pačiu ar kitu didelės rizikos ŽPV tipu. Kuo moteris vyresnė, tuo ilgiau šis virusas linkęs tūnoti organizme.
Mes smarkiai atsiliekame nuo kitų ekonomiškai išsivysčiusių šalių, nes iki šiol negalime taikyti šiuolaikinių metodų, padedančių laiku aptikti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus.
Atliekant patikrą, Lietuvoje taikomi ne skystųjų terpių ar didelės rizikos ŽPV tyrimai, o tradicinis citologinis tyrimas, nes tik šis metodas kompensuojamas.
Tuo tarpu šiuolaikinius metodai padarytų patikrą išsamesnę, pavyktų apsaugoti moterį nuo streso, netgi sutaupyti lėšų, pavyzdžiui, jei nėra didelės rizikos ŽPV viruso, kita patikra galėtų būti ne po 3, o po 5 metų.
– Kaip būtų galima tobulinti gimdos kaklelio vėžio patikros programą?
– Pagal šią programą kartą per trejus metus profilaktiškai tikrinamos moterys nuo 25 iki 60 metų.
Atėjo laikas ją pakeisti. Skystųjų terpių tyrimas pasaulio klinikose atliekamas nuo 1996 metų.
O mes elgiamės kaip praeito amžiaus šeštajame ar aštuntajame dešimtmetyje, kai PAP tyrimas buvo vienintelis įmanomas citologinis metodas, naudojamas aptikti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus.
Skystosios terpės tyrimas turi daug privalumų – įmanoma nustatyti lytiškai plintančių ligų sukėlėjus, diagnozuoti infekuotumą didelės rizikos ŽPV tipu ir nustatyti, ar nėra pakitusių ląstelių.
Ar galima šitą tyrimą lyginti su įprastu citologiniu tyrimu? Manau, neverta net diskutuoti.
– Kokios amžiaus moterys turi susirūpinti sveikata?
– Yra pasaulyje gimdos kaklelio vėžio patikros programų, kurios taikoma nuo 25 metų. Tačiau yra šalių, kur patikros programos diegiamos sulaukus 20-21 metų, pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Slovėnijoje.
Šios programos skiriasi ne tik amžiaus riba, bet ir tuo, koks tyrimas atliekamas pirminiame etape – skystųjų terpių citologinis tyrimas ar didelės rizikos ŽPV. Pavyzdžiui, Australijoje ir JAV didelės rizikos ŽPV tyrimas pirminiame etape atliekamas nuo 25 metų, o Olandijoje, Ispanijoje, Švedijoje – nuo 30 metų.
Tik vėliau, jei randamas virusas, šioms moterims atliekamas skystųjų terpių citologinis tyrimas.
Atlikti didelės rizikos ŽPV tyrimą jaunesnėms nei 25 metai moterims nėra tikslinga, nes rizika susirgti yra tik tada, jei infekcija įsisenėja.
- Kaip vertinate skiepus nuo žmogaus papilomos viruso?
– Tai būdas apsisaugoti nuo didelės rizikos žmogaus papilomos virusų, kurie ilgainiui gali lemti ne tik gimdos kaklelio, bet ir makšties, vulvos, gerklų ar išangės vėžį.
Galima skiepyti ir berniukus, taip apsaugant juos nuo varpos, išangės, gerklų vėžio.
