„Turiu profesinę ligą. Kuo toliau, tuo labiau ūmėja. Kai geriu vaistus nuo skausmo, organizmas neigiamai į juos reaguoja. Sėdžiu namie, su tokia sveikata negaliu dirbti“, – prisipažino V.Križius.
18 metų jis dirbo Kauno spaustuvėje „Aušra“, anksčiau vadintoje V.Mickevičiaus-Kapsuko vardu.
Vyras rankomis rinko raides ir ženklus laikraščių tekstams ir mokslinių knygų matematinėms formulėms spausti.
Jo sveikatai pakenkė darbe naudotas švinas. „Spaustuvėje tvyrojo švino kvapas. Atsimenu, patalpas vėdindavo nuo 6 val. ryto, tačiau atėję vis tiek jį užuosdavome“, – pasakojo V.Križius.
Kai prieš keliolika metų V.Križius ieškojo priežasties, kodėl itin prastai jaučiasi, švino kiekis jo organizme normą viršijo 8–10 kartų.
„Tris kartus tyrėjai prašė pateikti šlapimo mėginį ir vis nesakė, kodėl to reikia. Matyt, jiems toks švino kiekis atrodė neįtikimas. Paskui nė nemačiau tyrimo rezultatų, matyt, dėl spaustuvės bijojo, kad uždarys“, – spėjo V.Križius.
Jis stebėjosi, kad vėliau ir jo sveikatos kortelė poliklinikoje dingo.
Kauniečio žiniomis, jis vienintelis spaustuvės darbuotojas, kurio organizme prisikaupė šios kenksmingos medžiagos. „Kitiems kolegoms švino kiekis neviršijo normų“, – sakė buvęs spaustuvininkas.
Jis yra girdėjęs apie trumpalaikius apsinuodijimo atvejus, bet apie tai, kad žmogus ilgiems metams tampa it švino saugykla, – nė karto.
Trijų vaikų tėvas džiaugėsi, kad atžalos gimė dar nespėjus švinui paveikti jo organizmo. Kaunietis yra skaitęs, kad vaikams ši medžiaga ypač kenksminga.
Užklumpa priepuoliai
Švinas susikaupė vyro kauluose. Jo randama ir V.Križiaus plaukuose. „Dažniausiai švinas kaupiasi kaulų čiulpuose, tačiau jų negali ištirti“, – aiškino pašnekovas.
Iki šiol buvęs spaustuvės darbuotojas prastai jaučiasi, jį užklumpa stiprūs skausmo priepuoliai, nuolat skauda galvą.
„Jaučiuosi blogai. Tarkime, vakar beveik nesikėliau iš lovos, visur skaudėjo, vaikščiojau į sienas įsikabinęs. Būdavo, kad vos nueinu iki lovos, o paskui jau nieko neatsimenu“, – pasakojo vyras.
Kai prastai jaučiasi, V.Križius jau nebemato prasmės kviesti greitosios pagalbos. „Pirma nuveža į Klinikas, tada į antrąją ligoninę, paskui į trečiąją, niekas netyrinėja, sako, kad ligoninė – ne laboratorija. Jokios naudos iš važinėjimo“, – sakė kaunietis.
Jo organizmas kartais atmeta net tas procedūras, kurios kitiems ligoniams padeda. „Buvau Druskininkuose, ten darė masažų. Po trijų dienų vos grįžau, galvojau, kad numirsiu“, – prisipažino ligos kalinys.
Jaunystėje vyras be vargo nubėgdavo 10–15 kilometrų. Dabar būna akimirkų, kai sunku ir 100 metrų nueiti.
Prognozių, kiek V.Križius gyvens, nėra. „Gyvensiu, kiek Dievas duos. Mano protėviai ilgaamžiai, gyveno apie šimtą metų. Bet niekada negali žinoti. Kaip, pavyzdžiui, L.Donskiui – kas galėjo nuspėti?“ – klausė kaunietis.
Sunkiausia, kad medikai neranda skausmų priežasties. „Gydyti švino sukeltas ligas, ypač, kai pažeistos smegenys, sunku. Kartais gydytojai skiria vaistų ne priežastims, bet pasekmėms malšinti. Be to, kai kurie vaistai sukelia netikėtą skausmingą šalutinį poveikį“, – pasakojo V.Križius.
Atsakė į klausimą
Dar 1997 metais jam buvo nustatyta profesinė liga. Pastarąjį dešimtmetį V.Križiui nustatytas 50 proc. darbingumas.
Iki bankroto žalą už profesinę ligą jam kompensuodavo įmonė. Prieš dvejus metus spaustuvei bankrutavus, atsakomybę prisiėmė valstybė.
Kaunietis portalo lrytas.lt prašė išsiaiškinti, kodėl valstybė tokiems kaip jis negrąžina dalies išmokų, kurios 2010 ir 2011 metais sumažėjo dėl sumažinto draudžiamųjų pajamų dydžio.
Per tą laikotarpį jis kas mėnesį gaudavo 200 litų mažiau nei anksčiau. Per dvejus metus susidarė beveik 5 tūkst. litų suma.
„Pensininkams, neįgaliesiems, dirbantiems pensininkams neišmokėti pinigai buvo grąžinami dalimis. Man rodos, profesinėmis ligomis sergantys žmonės buvo vieninteliai, kuriems skirtumas nebuvo sumokėtas“, – tikino V.Križius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai aiškino, kad profesinės ligos pašalpų, kaip ir motinystės ar ligos išmokų, nepriemokos už dvejus metus nėra kompensuojamos.
Šio klausimo kol kas niekas nekėlė, apie tai nebuvo svarstyta. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensuoti reikia dirbusiems ir mažesnes pensijas gavusiems pensininkams, taip pat neproporcingai mažesnį atlyginimą gavusiems žmonėms.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys aiškino, kad pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą kompensuoti profesinės ligos pašalpų nebūtina: „Pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą kompensuojamos yra tik socialinio draudimo ir kitos draudžiamosios išmokos. Sergantieji profesinėmis ligomis gauna pašalpas, o jos priklauso nuo valstybės biudžeto, ir valstybė turi teisę reguliuoti pašalpas pagal finansines galimybes.
Pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą jų kompensuoti nebūtina. Reikia kalbėti apie jų kėlimą, bet ne kompensavimą.“
