Neretai su žmonėmis, sergančiais bipoliniu sutrikimu, įdomu bendrauti, ypač – pramogauti.
Gerai su jais būti komandoje, kai reikia su kuo nors kovoti. Manijos laikotarpiu jie gali būti nenuspėjami, itin savimi pasitikintys, perdėtai optimistiški, spinduliuojantys seksualine energija.
Vieną akimirką jie gali tave priblokšti, įžeisti, sukrėsti iki gelmių, tačiau kitą – viską ištaisyti ir iškelti kartu su savimi virš debesų. Jei žmogus gydosi, su šia liga gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti, sukurti šeimą.
Vis dėlto, kol nustatoma diagnozė ir pradedama gydyti, reikia daug išgyventi ne tik patiems ligoniams, bet ir jų artimiesiems.
Neretai pritrūksta kantrybės, sugriūva daug šeimų, žlunga verslas, lieka daug neatsakytų klausimų.
Prisipažinti apie jį kamuojančią ligą Gediminas kaupėsi gal pusmetį. Žodžiai jo paskyroje socialiniame tinkle pagaliau susidėliojo jam gulint Ąžuolyno klinikoje Vilniuje.
Ten 10 dienų vyras ilsėjosi po jį išsekinusios Rio de Žaneiro olimpiados, kur jis komentavo varžybas. Galiausiai prieš dvi savaites jis išėjo iš darbo kanale „Viasat Sport Baltic“, kuriame dirbo 7 metus.
Klinikoje šią vasarą jis gulėjo du kartus. Vienąkart dėl sunkios depresinės būsenos, pastarąjį – apimtas manijos.
„Mano tikslas – ne prisipažinti, kad aš toks esu, bet pasakyti, jog tokių žmonių yra, apsidairykite.
Pirmiausia būkite pakantūs.
Po to pasistenkite suprasti. Klinikoje pamačiau, kad dauguma pacientų nesusikalba su savo šeimos nariais, jie ligonių nesupranta“, – ėmė pasakoti G.Reklaitis.
Vyras dėkingas savo artimiesiems už supratimą ir palaikymą, tačiau kartu nori papriekaištauti ir dėl per didelio jų rūpinimosi.
„Jie sako, kad mane supranta, bet jų elgesys kai kada rodo, kad ne iki galo. Kartais jaučiuosi jų draskomas. Po dešimt kartų mane išprovokuoja ir tada būna sprogimas.
Tikrinti, ar aš psichas, nereikia, nes toks esu. Juk prisipažinau pats“, – rėžė Gediminas.
G.Reklaitis atvirai papasakojo, kaip jaučiasi ir ką išgyvena bipoliniu afektiniu sutrikimu sergantis žmogus. Jo atvirumas žavi ir kiek gąsdina.
Tačiau tai turėtų palengvinti supratimą tiems, kurių artimiesiems taip pat yra diagnozuota ši liga. Nuo universiteto suolo man pažįstamas Gediminas – talentingas ir puikią iškalbą turintis žurnalistas, mėgstantis tiesą ir nevengiantis aštrių pasakymų.
„Suprantu, kad tai man gali pakenkti, bet aš atlaikysiu.
Per 13 metų dirbdamas žurnalistu užsiauginau storą odą.
O į gailestį reaguoju normaliai – padėkoju, bet man jo nereikia. Turiu kojas, rankas ir smegenis“, – nusišypsojo jau gal 10 cigaretę traukdamas Gediminas.
Dabar vyrui jau pusantro mėnesio trunka manija. Jis apskaičiavo, kad ši būsena baigsis apie spalio pradžią. Tada prasidės depresija.
Gediminas sau pasižadėjo – pastebėjęs jos pirmuosius ženklus vėl gulsis į kliniką.
Beveik prieš trejus metus nustatytos ligos gydymas G.Reklaičiui kainuoja apie 60 eurų per mėnesį. Tai vaistai – manijos metu net 8 tabletės per dieną – ir vizitai pas gydytoją.
Gydymąsi klinikoje apmoka valstybė. Gediminas mano, kad jis to vertas, nes visuomet mokėjo mokesčius.
Iš Akmenės kilęs G.Reklaitis dabar prisimena, kad ligos požymius jau galėjo justi po mokyklos baigimo persikėlęs gyventi ir studijuoti į sostinę.
„Vieną savaitę norėdavau skraidyti padebesiais, o kitą – sulįsti į žemę. Tai trukdydavo, nes pakiliomis savaitėmis daug visko nuveikdavau, o kitomis – net nenorėdavau iš lovos išlipti, tad praleisdavau ir paskaitas.
Tuomet atrodė, kad kiti mano bendraamžiai jaučiasi taip pat“, – kalbėjo sporto žurnalistas.
Pirmas ryškiausias manijos epizodas jį aplankė 2014 metų pradžioje po Maidano įvykių Ukrainos sostinėje Kijeve.
Tuomet tiesiog fanatiškai jis ėmėsi organizuoti ukrainiečių palaikymo akcijas – Lietuvos medikų siuntimą į Ukrainą, lėšų rinkimą, demonstracijas. Vėliau už šiuos darbus buvo pagerbtas.
„Apimtas manijos padariau darbų, kurie verti prisiminimo. Tačiau pridariau ir nesąmonių – elgiausi agresyviai kur reikia ir kur nereikia.
Tačiau iškart po to daugiau nei mėnesį trukusią maniją pakeitė depresija. Visi ėmė stebėtis, kurs aš taip staigiai dingau“, – įvykius chronologiškai dėstė Gediminas.
Jis toliau dirbo komentatoriumi, nors buvo labai sunku keltis į darbą. Tik vieną kartą iš kokių penkiolikos rytų būdavo lengva.
Gediminas prisipažino daugybę kartų galvojęs apie pasitraukimą iš gyvenimo, tačiau niekada nėra to planavęs, o tuo labiau mėginęs vykdyti.
Šeima, pastebėjusi slogumo apimtą G.Reklaitį, įkalbėjo jį kreiptis į medikus. Ėjo pas vieną, pas kitą gydytoją, vis ieškojo pagalbos, kol galiausiai atsidūrė klinikoje. Ten išgirdo diagnozę – bipolinis afektinis sutrikimas.
Kas tai per liga, iš pradžių daugiau domėjosi Gedimino aplinkiniai – kaip su juo bendrauti, kaip vertinti.
Tada diagnozės pats žurnalistas nesureikšmino, tačiau kuo toliau, tuo labiau ėmė gilintis.
„Dabar apie savo ligą žinau gana daug. Mano šeimoje ir aplinkoje yra sergančių panašiomis ligomis“, – neslėpė G.Reklaitis.
Gydytojas jam skyrė vaistus. Tačiau, kaip ir dauguma vyrų, iš pradžių Gediminas juos gėrė ne visuomet.
„Vienu metu netgi galvojau, kam man tie vaistai – juk su manija linksmiau gyventi. Bet atėjo suvokimas, kad jei nebūtų manijos, nebūtų ir depresijos.
O depresija daug ilgesnė ir daug sunkesnė už maniją.
Kai pagaliau patikėjau gydymu, nuo tada vaistus geriu sąžiningai. Kol kas nevaikštau į psichoterapijos konsultacijas, bandžiau, bet neatradau sau tinkamo specialisto. Be to, aš turiu aplinkui draugų, su kuriais galiu pasikalbėti nemokamai“, – tikino sporto komentatorius.
Pripažinti sau, jog serga, Gediminui nebuvo sunku. Už tai jis dėkingas tėvams – tokį jį užaugino. Vėliau jam kilo klausimas, kodėl taip nutiko? Į jį padėjo atsakyti medikai.
„Tai atėjo iš vaikystės, kai kai kurie mane mylintys žmonės to nenorėdami mane draskė. Jiems jau atleidau. Dabar sprendžiu kitą klausimą, kaip su tuo reikės gyventi visą gyvenimą.
Kiekvienas bipolinis atvejis yra individualus. Man sakė, kad turėsiu gerti vaistus visą gyvenimą. Kol kas su tuo susitaikęs nesu. Bet bandau save įtikinti, kad tai bus kaip vitaminai“, – atvirai kalbėjo vyras.
Medikai pripažįsta, jog šios lygos gydymas yra sudėtingas. Sėkmingiausias yra kompleksinis – su vaistais, psichoterapija, socialine ir kitokia pagalba.
„Dabar man yra ketvirtas manijos epizodas. Per pirmąjį norėjosi išgelbėti pasaulį, per antrą – išgelbėti Lietuvą. Šiuo metu man norisi padėti Akmenės rajonui.
Mažėja mano ambicijos. Man tai yra įrodymas, kad kontroliuoju savo ligą. Iš pradžių nesuvokiau, kas man vyksta. Per antrąjį manijos epizodą kažkiek suvokiau. Per trečiąjį suvokiau, bet nemokėjau to valdyti.
O dabar ir suvokiu, ir gebu save kontroliuoti. Sakoma, vaistai padeda 20 procentų, o dar 80 priklauso nuo pagalbos sau.
Esu sutikęs tokių „bipolikų“ , kuriems visiškai blogai, jie nesigydo ir jų nesupranta artimieji“, – tikino G.Reklaitis.
Norint prisijaukinti šią ligą žmogaus grafikas turi būti nuoseklus, turi būti pakankamai miego valandų ir disciplinos. Gediminui varžybas tekdavo komentuoti ir naktimis, tad toks darbas jam netiko ir galėjo prisidėti prie ligos epizodų paūmėjimo.
„Tai įrodo, koks aš kietas bičas, kad tiek atlaikiau. Žinoma, dėl savo nenuspėjamo elgesio turėjau problemų darbe.
Man buvo panaikintos administravimo teisės „Viasat Sportas“ paskyroje už tai, kad, švelniai tariant, viešai kai kur toliau pasiunčiau širdžių čempioną Robertą Petrauską.
Nors prieš tai tą patį padarė ta pati televizija. Įdomiausia, kad pirma jis mane pasiuntė asmenine žinute. Kai atsakiau tuo pačiu, tapau visuomenės ir televizijos nedraugu.
Be to, darbe garsiai reikšdavau pastabas. Su manimi nebuvo lengva, nes jei man kas nors nepatikdavo – iškart atkirsdavau atgal“, – pripažino G.Reklaitis.
Depresijos laikotarpiu jam būdavo daug sunkiau komentuoti, mintys lėčiau judėdavo, reikėdavo dažniau patylėti. Už tai sulaukdavo kritikos, bet jam būdavo atleidžiama.
Dabar medikai patarė vyrui turėti darbą nuo 9 iki 18 valandos su galimybe darbdaviui pasakyti, kad kartais galėtų paimti laisvą dieną. Kad darbdavys suprastų, jog rezultatas yra svarbiausia, o ne darbo valandų išbuvimas.
„Vaistai tik iš dalies palengvina depresiją. Šiuo laikotarpiu nesinori nieko – nei gulėti, nei keltis. Tokiu metu nueiti į tualetą jau yra didelis darbas, o nueiti į žmonių pilną parduotuvę – milžiniškas.
Iš jos grįžtu išsekęs, suprakaitavęs.
Gerai, kad dabar man nesinori vartoti alkoholio, o kitiems gali būti priešingai.
Pavyzdžiui, man nėra panikos priepuolių, nors kitiems bipolinį sutrikimą turintiems žmonėms jie pasireiškia“, – apie ligą pasakojo žurnalistas.
Depresijos laikotarpiu Gediminas mato tik gilią tamsią jūrą be dugno, o manijos metu skrajoja ir, regis, dangų pasiekia. Jis tikino tuo metu mąstantis penkiskart greičiau nei sveikas žmogus.
Manijos metu Gediminas kazino yra pralošęs daug pinigų.
Tačiau tikino, kad jau daugiau nei metus ten nesilanko. Pirmaisiais manijos laikotarpiais vyras daug gerdavo, tačiau nesijausdavo apsvaigęs.
Praėjusią vasarą kelis tūkstančius eurų paliko striptizo klubuose. Tačiau pinigai G.Reklaičiui mažiausiai svarbūs – jis prarado santykius su mylimąja.
„Man ši liga buvo diagnozuota praėjus keletui mėnesių po to, kai užsimezgė mūsų draugystė. Ji buvo beprotiškai kantri – esu jai dėkingas. Ji domėjosi liga, norėjo padėti, bet niekas man nepasikeitė.
Ji stengėsi dvejus metus, tiek mudu išbuvome kartu – natūralu, kad kantrybė baigėsi. Ji nėra mano mama, kuri amžinai manimi rūpinsis. Moteris turi savo norų ir poreikių. Aš ją puikiai suprantu“, – paaiškino Gediminas.
Manijos laikotarpiu gali pasireikšti padidėjęs seksualinis poreikis. G.Reklaitis prisipažino buvęs neištikimas.
„Gali būti, kad iš ryto labai gailiesi, bet jau būni tai padaręs.
Blogiausia, kad sau negali pasiteisinti, kad tai dėl ligos, o ką jau kalbėti apie paaiškinimą kitam. Bet noriu pasakyti, kad tai mano klaida, dėl to gailiuosi.
Niekada nesiruošiu slėptis už ligos ir suversti kaltės jai“, – atvirai pasakojo vyras.
Praėjus metams po išsiskyrimo jis buvo susitikęs buvusią širdies draugę ir pabendravo draugiškai.
G.Reklaitis dabar vėl yra nebe vienišas ir ateityje svajoja sukurti šeimą, susilaukti vaikų.
„Bet ir be ligos moteriai ne dovana esu. Pagal temperamentą – cholerikas, tai yra staigių, stiprių ir ilgai trunkančių reakcijų žmogus, pagal Zodiaką – Avinas ir dar iš Akmenės“, – nusijuokė G.Reklaitis.
Liga dažnai prasideda depresijos epizodu
Bipoliniam afektiniam sutrikimui būdingi pasikartojantys (mažiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai. Jų metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija ir aktyvumas – apima manija ar hipomanija, o kartais nuotaika pablogėja, energija ir aktyvumas pradingsta – apima depresija.
Šis sutrikimas anksčiau buvo vadinamas maniakine depresine psichoze arba liga. Bipolinis afektinis sutrikimas skirstomas į tipus ir pagal sutrikimo sunkumą. Liga dažniausiai prasideda depresijos epizodu.
Sergant bipoliniu sutrikimu vidutinė negydomos manijos trukmė būna 3–5 mėnesiai, o depresijos 4–6 mėnesiai.
Per gyvenimą gali pasireikšti nuo 2 iki 30 epizodų, o vidutiniškai sergantieji išgyvena 9 epizodus.
Sutrikimas paaiškina ir krečiamus pokštus
Amerikiečių aktorė ir dainininkė Demi Lovato (24 m.) nuo vaikystės sirgo depresija, save žalojo, o 2011 metais prisipažino kenčianti nuo bipolinio sutrikimo: „Nežinojau, kas man vyksta. Dabar išmokau su tuo gyventi gerai.“
Popmuzikos atlikėja Britney Spears (34 m.) gerbėjus stebindavo: tai ji nusiskuta plaukus, tai apsivagia, tai skubotai susituokia ar išsiskiria. Paaiškėjo, kad ir ji serga bipoliniu sutrikimu. Kai ėmė gerti vaistus, jos gyvenimas aprimo. Dainininkė atsisakė alkoholio, ėmė labiau save prižiūrėti.
Ekscentrišku elgesiu garsėjantis britų komikas Russellas Brandas (41 m.) taip pat serga bipoliniu sutrikimu. Jau būdamas vaikas jis kentėjo nuo depresijos ir valgymo sutrikimų. Vėliau buvo įnikęs į narkotikus, bet jau daugiau nei 10 metų lanko anoniminių narkomanų bei alkoholikų susirinkimus.
Iš Belgijos kilusio aktoriaus Jeano Claude’o Van Damme’o (55 m.) gyvenimas visuomet buvo spalvingas: keturis kartus buvo vedęs, apkaltintas smurtavimu, buvo priklausomas nuo narkotikų. Dabar jis gyvena kitaip: „Kai geriu tabletes, aplinkui banguojantis vanduo nusistovi, pavirsta ramiu ežeru.“
