Mokytoja Kristen O'Meara, 40 m., iš Čikagos „The New York Post“ žurnalistei Jane Ridley papasakojo, kas privertė atsipeikėti ir persigalvoti dėl antvakcininio judėjimo.
Kristen O'Meara pirmagimės susilaukė prieš šešerius metus, vasario mėnesį. Tuomet „šviežia“ mamytė pradėjo skeptiškai žiūrėti į vakcinaciją. Kaip ji pateikė, manė, jog tai – sveikas skepticizmas.
Moteris sąmoningai ieškojo literatūros, internetinių šaltinių, kuriuose buvo skelbiama apie vakcinų ir įvairių ligų, pavyzdžiui, astma ar alergijos, ryšį. Kristen be abejonės persigando, perskaičiusi Andrew Wakefieldo tyrimo ataskaitą apie MMR – tymų, kiaulytės ir raudonukės – skiepą, kuris esą sukelia autizmą.
Tuomet ji susirado vietinį pediatrą kuris sutiko neskiepyti jos pirmagimės Natašos.
Po dvejų metų moteris susilaukė dvynukių. Jų taip pat neskiepijo.
„Priklausydama antvakcininiam judėjimui jaučiausi geresnė už kitus. Galvojau apie juos tarsi apie avių bandą.
Tačiau tuomet, praėjusiais metais mūsų šeimą ištiko nelaimė. Dukrelės susirgo rotavirusine infekcija“, – pasakojo moteris.
Moters trimetės dvynės Aine ir Lena susiėmusios už pilvų rėkė iš skausmo, o vyresnioji dukra, penkerių Nataša, dėl minėto infekcinio susirgimo taip pat kentėjo nuo dehidratacijos.
Kristen jautė didžiulę kaltę, kad jų neskiepijo, mat skiepai galėjo išgelbėti dukreles nuo šių kančių.
„Kaltės jausmas buvo milžiniškas, visa laimė, kad liga jas pakirto šiek tiek ūgtelėjusias, todėl tai nebuvo mirtina.
Niekada nepamiršiu tos baimės, kai turėjau pažvelgti į dukrelių veidus. Intensyvus viduriavimas kamavo jas tris savaites. Tokios žiaurios pasekmės įrodė, kad net ir gyvendami tarp skiepytų gyventoju, buvome pažeidžiami. Laimei, išsikapstėme.
Po to gavome laišką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, į kurią labai norėjau leisti savo dvynes.
Tačiau ten nebepriėmė neskiepytų vaikų. Vyresnėlei Natatashai vietą dar pavyko gauti, argumentuojant, kad negaliu skiepyti jos dėl religinių priežasčių. Tokią priežastį ketinau nurodyti ir dėl dvynukių, tačiau tuomet susimąsčiau, ar iš tiesų noriu kovoti su tuo, ko po mergaičių ligos, nebetikėjau?
Tuomet aš ėmiausi ieškoti kitokios informacijos. Ieškojau faktų, patvirtinančių vakcinų saugumą ir efektyvumą. Perskaičiau kelias Paulo Offito knygas.
Galiausiai, praėjusių metų birželį, „ginkluota“ nauja informacija, kreipiausi į pediatrus ir nutariau, kad skiepyti mergaites – teisingas pasirinkimas.
Dabar jos paskiepytos visais reikalingais skiepais.
Deja, dėl to praradau geriausią draugę, kuri taip pat buvo nusiteikusi prieš vakcinavimą. Pranešusi žinią, kad persigalvojau dėl vakcinavimo, akimirksniu pajutau įtampą. Musų santykiai nutrūko po truputį. Bendravome vis rečiau ir rečiau. Galbūt ji galvojo, kad aš ją teisiu.
Šiandien galiu pasakyti kad didžiuojamės savo sprendimu ir nusprendžiau savo istorija pasidalyti su kitais tėvais“, – pasakojo Kristen O'Meara.
Apie rotavirusinę infekciją
Rotavirusinė infekcija (roto virusas, rota virusas) – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija.
Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.
Lietuvoje didžiausi sergamumo šia infekcine liga rodikliai yra iki 2 metų amžiaus vaikų grupėje, vyresni vaikai ir suaugusieji asmenys serga žymiai rečiau.
Sergamumo pakilimas – šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus.
Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose.
Tiesa, skiepai nuo rotavirusinės infekcijos Lietuvoje nėra įtraukti į privalomųjų skiepų sąrašą.
