Vienas jų dengė visą nugarą. Medikai diagnozavo, jog mažylis kenčia nuo melanocitinių apgamų. Tai – reta odos būklė, kuri būdinga vienam iš 500 tūkstančių žmonių.
Dėl paties didžiausio, dengiančio visą kūdikio nugarą, buvo neramiausia, mat baimintasi, jog šis apgamas gali išsivystyti į vėžį. Deja, jis buvo per didelis, jog būtų pašalintas.
Tada gydytojai pasiūlė išbandyti unikalų būdą: pabandyti sukurti sveiką odą. Dylanui buvo implantuoti silikono implantai, oda išsitempė ir prie jų prisitaikė. Tuomet implantai buvo pašalinti, o perteklinė oda pašalinta ir persodinta vietoje baisiojo apgamo.
Siekiant pašalinti kuo dugiau didelių apgamų, Dylanas jau patyrė beveik trisdešimt operacijų, tačiau auga sveikas. Tėvų pasiryžimas lėmė, kad odos vėžio rizika berniukui šiandien – minimali.
Berniuko tėvai dalijasi jo istorija socialiniame tinkle „Facebook“, siekdami didinti žinomumą apie melanocitinius apgamus ir žmonių toleranciją šią retą būklę turintiems asmenims.
Dylano istorija – tolerancijos pamoka visiems. Pasak jo tėvų, berniukas nepasirinko atrodyti taip, todėl kuo daugiau žmonių žinos apie šią retą būklę, tuo mažiau patyčių sulauks.
Melanocitai yra odos ir plaukų ląstelės, kurios gamina melatonino pigmentą. Jos nulemia plaukų ir odos spalvą. Manoma, kad daugumos įgimtų melanocitinių apgamų priežastis – mutavęs genas.
Nors melanocitiniai apgamai yra įgimti, tačiau maždaug 1 procentas jų pasireiškia po gimimo, paprastai per pirmuosius gyvenimo metus.
Turint šį sutrikimą yra rizika, kad apgamai pradės augti ir smegenyse. Tai vadinama įgimtų melanocitinių apgamų sindromu, kuris gali sustabdyti vaiko vystymąsi.
Jeigu išsivysto augliai, jie gali būti mirtini. Ypač didelius apgamus turintiems vaikams gresia piktybinės melanomos – odos vėžys.
Mokslininkai skaičiuoja, kad įgimtus melatocitinius apgamus turintiems vaikams vėžys yra dešimt kartų agresyvesnis, o kai pasiekia smegenis, jis jau nebegydomas.
