Tai dar kartą priminė Nyderlandų menininkės Jennifer Canary kūrinys „Psichozės labirintas“, atkeliavęs į Vilnių.
Vilniaus dailės akademijoje įrengta instaliacija padeda pajusti sunkiomis psichikos ligomis sergančiųjų išgyvenimus.
Tai – simbolinis pasivaikščiojimas po psichoze sergančios mergaitės Jamie smegenis. Šis labirintas apkeliavo daugelį Europos šalių, juo praėjo beveik 7000 žmonių.
„Psichozės labirinto“ atidarymu Lietuvoje prasidėjo Atviros psichiatrijos mėnuo.
Tai laikotarpis tarp dviejų psichikos sveikatai svarbių tarptautinių dienų – Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos rugsėjo 10-osios ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos spalio 10 -osios.
Tai antroji psichikos ligų ir jų gydymo stigmos mažinimo iniciatyva Lietuvoje.
Atviros psichiatrijos mėnesio metu šalyje vyks paskaitos, atvirų durų dienos, kūrybinės dirbtuvės, konsultacijos ir įvairios diskusijos.
„Norime visuomenei pristatyti šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimus ir paskatinanti laiku kreiptis pagalbos“, – sakė šios iniciatyvos koordinatorė gydytoja Nijolė Goštautaitė Midttun.
Pribloškė brolio žmonos liga
Į Vilnių atvykusi Jennifer Canary pasakojo, kad ėmė domėti psichoze, kai jos brolio žmona susirgo šizofrenija. Dėl šios priežasties ligonę kartais lydėdavo psichozės priepuoliai.
„Neklausinėjau beveik nieko apie jos gyvenimą. Supratau, kad labai mažai žinau apie tai, ką toks žmogus jaučia, dėl ko jis kenčia“, – pasakojo viešnia iš Nyderlandų J.Canary.
Taip gimė instaliacija, kurioje yra penki Jamie minčių kambariai. Į labirintą veda vienas takas, tik juo galima išeiti. Atrodo, kad neįmanoma pasiklysti, tačiau ir taip atsitinka.
Paaštrėjus pojūčiams, daug kas labirinte pasidaro nepažįstama ir bauginama, todėl nerandama išeities.
J.Canary dėmesį sutelkė į įvairias spalvas, bet norint patekti į labirintą reikia įveikti tamsą.
„Juoda spalva vieniems gali nieko nereikšti, patiriantiems psichozę ji gali simbolizuoti nerimą, paniką, bet yra daug spalvų, kiekvienas apsilankęs žmogus turi pasistengti suprasti, ką jos gali reikšti“, – aiškino menininkė.
Padeda suvokti pojūčius
Šiuo labirintu ėjęs Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius taip pat dalinosi savo įspūdžiais.
Nors labirintas nėra kurtas mokslininkų ar psichiatrų, bet jo vertė dėl to nesumažėja.
Nyderlandų menininkės tikslas – perduoti pojūtį, kas atsitinka, kai žmogų kankina psichozė. Tokia patirtis gali būti naudinga daug kam.
„Kaip specialistas daug ką žinau apie psichikos ligas, bet tai sausas žinojimas.
Mes, gydytojai, negalime tyčia patirti psichozės vien dėl to, kad geriau suprastume savo pacientus.
Todėl šis darbas labai vertingas, nes patekę į Psichozės labirintą žmonės ima labiau suprasti, kokias kančias patiria sergantieji“, – sakė M. Marcinkevičius.
Priminė tai, kad keliuose mažiau žūsta žmonių
Apie „Psichozės labirintą“ kalbėjo ir laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jis pripažino, kad psichikos sutrikimai nėra lengvesni nei fizinės ligos.
„Jei pavyktų pakeisti požiūrį į psichikos ligomis sergančius žmones ir suprasti, kas vyksta jų viduje, gyventume kur kas sveikesnėje aplinkoje“, – priminė J.Olekas.
Tačiau psichikos sveikata nėra vien medikų reikalas.
J.Olekas įsitikinęs, kad sutelkus visuomenę pavyktų pasiekti gerų rezultatų.
Tokią patirtį šalis jau turi, pavyzdžiui, įvairios prevencinės priemonės padėjo išvengti tragiškų nelaimių keliuose.
„Prisiminkime, šalyje jau dviem trečdaliais sumažėjo aukų, kurios žūdavo autoavarijose.
Mes, medikai, ne tiek daug prie to prisidėjome. Tai pavyko pasiekti, sutelkus įvairių sričių specialistus, taip pat įtikinti visuomenę“, – pasakojo J.Olekas.
Uždaryti į ligoninę – blogiausia išeitis
Vilniaus universiteto profesoriui Arūnui Germanavičiui taip pat patiko
labirinto simbolis, kurį pasirinko Nyderlandų menininkė Jennifer Canary.
Psichozė sukelia daug negalavimų – gali pakisti pojūčiai, atsirasti iliuzijų, haliucinacijų, sutrinka informacijos perdirbimas, kamuoja baimė, nerimas, liūdesys, apima susvetimėjimo jausmas.
Psichozės varginami ligoniai sudaro didžiausią naštą sveikatos apsaugos sistemai.
„Jei mes teikiame „senovišką“ pagalbą ir tokius pacientus uždarome į psichiatrijos ligoninę – tai blogiausias dalykas, kurį galima padaryti likimo nuskriaustiems žmonėms“, – pasakojo A.Germanavičius.
Gydymo principas – ne uždaryti ir izoliuoti psichikos ligonius, o į gydymo procesą įjungti jų šeimos artimuosius.
Tokiems pacientams būtina skirti ne tik vaistų, bet ir taikyti įvairias terapijos rūšis, pavyzdžiui, psichoterapiją, meno terapiją, muzikos terapiją.
Be medikų pagalbos ne visi gali ištrūkti
Kiek apsilankius labirinte gimę pojūčiai yra panašūs į būseną, kai prasideda tikroji psichozė? Apie tai nuoširdžiai pasakojo parodos atidaryme apsilankęs vilnietis, kuris anksčiau kentėjo nuo psichikos sutrikimų.
Iš penkių Jamie minčių kambarių jis apsilankė tik trijuose, tada stengėsi išlįsti, nes jautėsi pasiklydęs.
„Labirinte lengva suklysti – kaip ir prasidėjus psichozei, atrodo, yra kelias, bet staiga jo nėra. Pasižiūri, yra takelis, bet jis niekur nenuveda, atsiduri prie sienos, kurią turi pramušti galva.
Arba turi ieškoti landos. Taip ir su psichoze – kas pakliūna į jos rankas, turi ieškoti medikų pagalbos“, – teigė pašnekovas.
Ligos atkrytį lemia ir stiprūs sukrėtimai
Lietuvoje psichozė ištinka 1-2 proc. šalies gyventojų. Sergamumo rodiklis nesikeičia jau kelis dešimtmečius. Lietuva šiuo požiūriu niekuo neišsiskiria iš kitų šalių.
Psichozė gali kankinti tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones.
Net medikams būna sunku suprasti, dėl kokios priežasties kyla psichikos ligos atkrytis.
Tokios blogybės kaip ekonomikos krizė, atleidimas iš darbo, stiprus stresas, skyrybos gali lemti tai, kaip žmogui seksis valdyti savo ligą.
„Labai dažnai psichikos ligos paūmėjimą išprovokuoja išoriniai dalykai, sukrečiantys jo gyvenimą.
Kartais tai gali būti artimojo netektis, netikėtas žlugimas, kai koks nors planas prasigyventi subyra kaip kortų namelis“, – pasakojo Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė.
