Dovilė su vyru susituokė prieš dešimtmetį ir tuo metu apie vaikus negalvojo. Ji studijavo mediciną, vyras dirbo užsienyje, tad atrodė natūralu šeimos pagausėjimą atidėti kuriam laikui.
Kai sutriko mėnesinių ciklas – jis užtrukdavo 60–90 dienų, ji pradėjo reguliariai lankytis pas ginekologę ir vartoti vaistus.
Po metų gydytoja paklausė, kodėl turėdama ciklo sutrikimų Dovilė delsia pastoti, juk vėliau tai gali būti dar sudėtingiau.
Buvo prasta ir sutuoktinio sperma
Jauna šeima apsisprendė, kad atėjo metas susilaukti atžalos. Tačiau tai nebuvo paprasta.
„Prasidėjo ovuliacijų nustatymas, lytiniai santykiai po echoskopinio tyrimo pagal nurodytą laiką, įvairių medikamentų ovuliacijai skatinti vartojimas bei dešimtys neigiamų nėštumo testų.
Tuo metu labiausiai slėgė suplanuoti lytiniai santykiai, kurie siaubingai atitolino mane su vyru.
Vyras dirbo Belgijoje, iš ginekologės kabineto jam skambindavau, derindavome skrydžių laiką, kad tam tikru metu galėtume turėti lytinių santykių.
Nesulaukus norimo rezultato buvo atlikti vyro vaisingumo tyrimai, jų rezultatai pasirodė labai prasti“, – pasakoja Dovilė.
Intymius santykius derino prie ginekologės darbo grafiko
Šeima ryžosi intrateurinei inseminacijai – apvaisinimo moters kūne metodui, kai paruoštos spermijų (vyriškų lytinių ląstelių) suspensijos kateteriu sušvirkščiamos į gimdą.
Dovilei tekdavo šias procedūras derinti su savo studijomis, vyro skrydžiais ir ginekologės darbo grafiku.
Moteriai buvo atliktos 4 intrauterinės inseminacijos.
Viena procedūra Dovilės sutuoktiniui buvo beveik tragiška. Atskridęs į Lietuvą jis susirgo ūmia angina, bet Dovilė 4 paras nedavė jam antibakterinių vaistų.
Moteris buvo prisifarširavusi tiek daug medikamentų, negalėjo būti net minties apie tai, kad reikėtų atidėti intrateurinę inseminaciją.
Paskutinės intrateurinės inseminacijos metu poros viltis susilaukti atžalos beveik žlugo.
Procedūrų kabinete laukiant, kol bus sušvirkšta paruošta sutuoktinio sperma, Dovilei ginekologė prasitarė, kad kokybiškos spermos nėra, tad ir sušvirkšti nėra ko – lieka tik pagalbinio apvaisinimo procedūra mėgintuvėlyje.
Taip pat Dovilės vyrui būtina atlikti TESA procedūrą, kai spermijai pritraukiami tiesiai iš sėklidžių atliekant jų punkciją arba biopsiją.
Iš 33 kiaušialąsčių – 11 embrionų Ruošiantis pagalbinio apvaisinimo procedūrai mėgintuvėlyje Dovilę užklupo daug bėdų.
Nors moteris leidosi labai mažas skatinamųjų dozes, dėl policistinio kiaušidžių sindromo pradėjo bręsti keliolika folikulų vienu metu.
Dovilė vykdavo pas ginekologę dažniau nei pas savo mamą. Ją vargino kas antrą dieną atliekami kraujo ir ultragarso tyrimai.
Praėjus penkioms dienoms buvo sustabdyta kiaušidžių stimuliacija. Nė viena laboratorija negalėjo išmatuoti estrogenų kiekio.
Moteris pradėjo dusti, kentėjo skausmus. Nors ruošėsi nėštumui, ji gėrė nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vėliau prasidėjo kraujavimas į pilvo ertmę.
„Vis tiek teko punktuoti. Ginekologė įspėjo, kad gali nebūti nė vienos tinkamos kiaušialąstės, nors jų buvo 33. Supratau hiperstimuliacijos riziką, bijojau negimdinio nėštumo. Iš 11 embrionų „po parašu“ išprašiau, kad man įdėtų bent du embrionus“, – pasakojo moteris.
Dėl negimdinio nėštumo – skubi operacija
Vėliau Dovilei prasidėjo stiprūs skausmai, ginekologė skubiai nusiuntė ją į ligoninės priėmimo skyrių. Tokių apsilankymų Dovilei prireikė ne vieno.
„Guliu ligoninėje, atlieka punkcijas, išleidžia namo ir po 12–24 valandų aš vėl ten, kol galiausiai, HCG hormono koncentracija rodo 25.
Ištinka panika, nes skaičius per mažas, dar dvi savaitės skausmų ir matau savo leliuką kažkur pilvo ertmėje.
Neatsimenu, kaip iš Vaisingumo klinikos nuvažiavau į ligoninę šalinti to, ko siekėme keletą metų.
Mano kiaušidės buvo maždaug 10 cmx15 cm dydžio kiekviena. Kraujavo į pilvo ertmę, negausiai, bet kraujo daugėjo, todėl ginekologai pasiūlė pašalinti ne tik negimdinį nėštumą, kiaušintakį, bet ir kiaušides dėl itin didelės nukraujavimo galimybės“, – apgailestavo Dovilė.
Moteris kategoriškai nesutiko operuotis, kol ginekologė patvirtino – kiaušides paliks.
Bet operacija lengva nebuvo: „Netekau vaiko, kiaušintakio, dalies žarnyno, tačiau kiaušides man paliko.
Po narkozės buvau viena, vyras Belgijoje, tėvams negalėjau nieko pasakyti ir tokia tuščia, tokia niekam tikusi, kad norėjosi prasmegti. Dar kartą savo vyrui siūliau palikti mane.“
Dar praėjo keli mėnesiai, kol gydytoja paragino Dovilę vėl tęsti pagalbinio apvaisinimo procedūras.
Ji vėl pradėjo vartoti vaistus ir lankytis pas ginekologę. Moteriai įsodino 4 atšilusius embrionus, po kelių savaičių paaiškėjo, kad ji laukiasi.
Dovilės šeimą aplankė dar viena gera žinia
Nepraėjus nė metams po ilgai laukto dukters gimimo, ji pastojo natūraliai: „Pamačiusi plakančią širdelę monitoriuje, nežinau, kiek laiko išbuvau ginekologės kabinete, verkiau ir verkiau. Gimė sūnus.
Matyt, su vyru nepatikėjome, kad mes vaisingi, ir po 8 mėnesių situacija pasikartojo – tik šį kartą pirkau nėštumo testą. Medikų manymu, mano vaisingumas galėjo pagerėti dėl operacijos, atliktos nustačius negimdinį nėštumą.
Turbūt mano vyrui buvo ne ką lengviau. Kai neliko jokio psichologinio spaudimo, jo spermos kokybė taip pat pagerėjo, nežinau, kaip paaiškinti.“
Dovilė įsitikinusi – jeigu tuo metu Lietuvoje būtų įsigaliojęs 2016 metais birželio 28 dieną priimtas konservatyvus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, šiandien ji neturėtų nė vieno vaiko. Taikant šį įstatymą leidžiama sukurti ne daugiau kaip tris embrionus.
„Kaip gydytojai galėtų atrinkti tinkamas kiaušialąstes, jeigu iš 33 apvaisino tik 11, o iš jų buvo tik 2 nėštumai – vienas negimdinis ir mano pirmagimės.
Nebūčiau kartojusi tos procedūros ir dar kartą rizikavusi. Toks įstatymas, kokį priėmė Seimo nariai, ne tik žaloja moteris, bet ir stumia nevaisingas šeimas prie skurdo ribos. Matyt, kažkam draudimas šaldyti embrionus yra naudingas.“
Apie gresiančią katastrofą įspėjo ir ekspertai
Dovilės šeima – viena iš 50 tūkstančių porų, kurios Lietuvoje susidūrė su nevaisingumu.
Jei kenčiantys nuo nevaisingumo jauni žmonės apsigyventų viename mieste, jis būtų toks, koks yra Alytus.
Tačiau šių žmonių nerimą dėl ateities kur kas geriau supranta ne Seimo nariai, o užsienio ekspertai iš Italijos ir Suomijos.
Neseniai atvykę į Vilnių jie stengėsi įspėti, kas laukia visuomenės, priverstos laikytis konservatyvaus pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kurį šiemet birželį priėmė Seimas.
Gims daugiau neišnešiotų naujagimių, gimdyvės kentės nuo komplikacijų, Lietuvos piliečiai ieškos pagalbos svetur, kasmet gims dar vienu tūkstančiu mažiau vaikų – tokią niūrią Lietuvos ateitį gali nulemti Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, jei nebus pakeistas.
Nevaisingi italai bylinėjosi teismuose
Dėl konservatyvaus įstatymo įteisintų trijų nuostatų Lietuva pakartotų tas pačias klaidas, kurios sudavė skaudų smūgį Italijai.
Ši šalis 2004 metais įteisino tokį patį įstatymą, už kurį prieš kelis mėnesius balsavo Lietuvos parlamentarai.
„Jūsų įstatymų leidėjai turi mažai vaizduotės, nes jie nukopijavo įstatymą, priimtą Italijoje 2004 metais.
Tačiau tai sukėlė teismų bangą ir jį teko atšaukti“, – priminė Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos bei Pažangios reprodukcijos bei genetikos institutų tarptautinio tinklo (IIARG) mokslinis direktorius profesorius Luca Gianaroli.
Pripažinus, kad Italijos pagalbinio apvaisinimo įstatymas prieštarauja šios šalies konstitucijai, 2009 metais buvo priimtos pataisos.
Dar labiau sumažėjo naujagimių
Užsienio ekspertai įsitikinę, kad toks įstatymas, kuris buvo Seime priimtas prieš kelis mėnesius ir kurį vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, atneš Lietuvai daug nelaimių.
Ypač žalinga motinai ir vaikui nuostata – sukurtų embrionų skaičius negali būti didesnis kaip trys, o visi embrionai, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą, turi būti perkelti į moters gimdą.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas draudžia genetinę embriono diagnostiką iki jo perkėlimo į gimdą. Taip pat draudžiama lytinių ląstelių donorystė.
Tokios aplinkybės nulėmė tai, kad dalis Italijos pacientų negalėjo gauti sėkmingo gydymo, todėl kreipėsi į teismą.
Dėl nuostatos persodinti tris embrionus Italijoje ėmė gimti daugiau trynukų.
Daugybinio nėštumo atvejų šioje šalyje padidėjo iki 3 proc., tuo metu Europos Sąjungoje jis sudaro apie vieną procentą visų nėštumų.
„Daugybinis nėštumas – nelaimė gimdyvei ir jos vaikams, nes didelė tikimybė, kad naujagimiai bus neišnešioti, o ji pati kentės nuo įvairių komplikacijų“, – pripažino profesorius L.Gianaroli.
Uždraudus genetinę embiono diagnostiką, kuri taikoma iki embriono įsodinimo į gimdą, italės moterys patyrė kur kas daugiau persileidimų.
Vaisingos poros patyrė daugiau nėštumo nutraukimų, nes tokia diagnostika padeda išvengti aborto. Embrionai turi būti perkeliami pagal gydymo planą Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas bei Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) vadovas profesorius Juha Tapanainenas nepritarė Lietuvos parlamentarams.
Auksinis standartas, kurio siekia Suomijos klinikos, – tai vieno embriono perkėlimas į moters organizmą.
Tai reiškia, kad pertekliniai embrionai yra šaldomi ir perkeliami vėliau pagal tam tikrą gydymo planą ir poreikį.
Tai – saugiausias ir ekonomiškiausias nevaisingumo gydymo būdas, nes moteriai nereikia vartoti hormonų, stimuliuojančių kiaušialąsčių brendimo.
Per vieną tokį stimuliavimo ciklą yra surenkama 10–12 kiaušialąsčių. Iš jų 8–10 sėkmingai apvaisinamos, o į moters organizmą perkeliami 1–2 embrionai.
Atlikus vieną nešaldytų embrionų perkėlimo į gimdą procedūrą, gimdymų rodiklis, kai gimė vienas ar daugiau gyvų kūdikių, siekia 20–30 proc.
Įveikę kraujo vėžį negali susilaukti vaikų
Kaujo vėžiu sergantiems žmonėms taip pats svarbu, koks bus Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas.
Daugiau kaip 20 metų gydantis tokius pacientus Vilniaus universiteto Santariškių klinikų profesorius Laimonas Griškevičius neslėpė, kad medikai susiduria su ne vienu iššūkiu.
Nugalėti vėžį – dar ne viskas, kad žmogus galėtų jaustis laimingas.
Pasveikę jauni žmonės sukuria šeimas, bet dėl chemoterapijos ir švitinimo jų lytinės ląstelės būna taip paveiktos, kad svajonė susilaukti vaikų tampa neįmanoma.
Vienintelė išeitis – lytinių ląstelių donorystė, tačiau tokios galimybės Lietuvoje nėra.
„Mūsų buvę pacientai nesulaukia pagalbos Lietuvoje, jie priversti išvykti į Latviją, Turkiją, jie grįžta į Lietuvą tik gimdyti.
Drausdama lytinių ląstelių donorystę Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių nehumanišku požiūriu į žmones, kurie įveikė vėžį. Mes, specialistai, pasakėme savo nuomonę, bet Seimas jos neišgirdo“, – apgailestavo profesorius L.Griškevičius.
